Žmogaus kūnas 

Andrius Dargevičius

 

                                  

1.Žmogaus forma:                                                       

a)Kūnas                                           

b)Griaučiai                                        

c)Kaukolė                                                                                      

2.Gyvybės centrai:                            

a)Galvos smegenys                              

b)Nervai

c)Kepenys

d)Kraujas

e)Plaučiai

3.Judėjimas:

a)Širdis

b)Raumenys

c)Refleksai

4.Naudota informacija

 

1.Žmogaus forma:

a)Forma

Žmogaus kūną sudaro kaulai,raumenys,riebalai,kraujas ir vanduo.Kūnas pats žino,kaip reikia maitintis ir kaip išlaikyti reikiamą vandens kiekį.Žmogaus kūnas gali judėti ir greitai, ir letai. Jis žino,kaip jam saugotis pavojų. Kartais sujudi taip staigiai, kad nespėji apie tai nė pagalvoti.Žmogaus kūnas moka vaikščioti ir kalbėti.Jis geba rašyti knygą. Ši gyvoji būtybė sugeba tiek daug , kad joks kompiuteis nesugebėtų.Tai ne mašina.Jei mašiną verstume dirbti sunkiau, negu ji gali, tam tikros jos dalys neatlaikytų.Jei sunkiau dirbti ima žmogaus kūnas,sustiprėja raumenys. Jei  nuvažiuotume automobiliu daug kilometrų,jo padangos nusidėvi. O jeigu žmogus ima kasdien bėgioti po daug kilometrų, sukietėja jo kojų padai.

b)Griaučiai

Naujagimis turi daugiau kaip 300 kaulų,bet paskui kai kurie kaulai suauga,ir žmogus jų turi tik apie 220.

Kaulų rūšys:

Ilgieji kaulai – tai tavo rankų ir kojų kaulai.Jie panašūs į tvirtą vamzdį,jų abu galai turi glotnius sąnarinius paviršius.

Trumpieji kaulai – geriausias šių kaulų pavyzdys turbūt yra tavo rankų ir kojų pirštų kaulai.Jų vidurys yra iš korėto kaulo,o paviršių dengia plonas labai tvirto kaulo sluoksnis.

Plokštieji kaulai – kai kuriuos tavo organus apaugę saugo kaulai.Vienas iš tokių kaulų yra kaukolė,kuri saugo nuo pažeidimų smegenis.Kitas pavydys – dubenkaulis.Plokščiuosius kaulus sudaro tvirtas išorinis kaulas su plonu akyto kaulo sluoksniu viduje.

Netaisyklingieji kaulai – tavo rankų ir kojų viduje yra keli kampuoti kaulai,kurie sutvirtina kūną ir pripildo ertmę tarp kitų kaulų.Šie kaulai gana minkšti,nes turi daug korlėtos medžiagos.Juos dengia plonas tvirto kaulo sluoksnis.

Nugarkaulis – per visą nugarą eina nugarkaulis,arba stuburas.Jį sudaro 33 slanksteliai. Kiekvieno jų forma primena siūlų ritę su skyle.Jie saugo nugaros nervus.Iš slankstelių kyšo kelios šakelės,kurios vadinamos ataugomis.Prie jų yra prisitviryinęraumenys.Kaklas turi septynis kaklo slankstelius.12 krūtinės slankstelių eina žemyn krūtine,o 5 juosmens slanksteliai išsidestę žemyn iki stuburo apačios.Tai didžiausi paslankūs stuburo kaulai. Apatinę stuburo dalį sudaro 5 kryžmens slanksteliai,kurie yra suaugę į vietisą kietą kaulą ,kad būtų stipresni.Žemiau jų tūno 3,4 arba 5 maži slanksteliai.Tai uodegikaulis.Kai kurių kitų gyvūnų čia būna uodega. 

c)Kaukolė

Kaukolė susidaro iš daugelio išgaubtų plokščiųjų kaulų,kurie žmogui gimus po kurio laiko susijungia. Suagusių žmonių kaukolės kaulai yra tvirtai suaugę,išskyrus apatinį žandikaulį, kuris gali judėti aukštyn ir žemyn.Dviejose apvaliose akiduobėse yra akys.Įgaubta kaukolės dalis dengia lengvai pažeidžiamus organus ausies viduje.Dantys sudaro šypsenos formos lankelį.Pašalinus vidaus minkštuosius audinius,kaukolė atrodytų lyg šypsanti galva be akių. Tai atrodo tikrai šiurpiai.

Kaukolės dalys:

kaktą sudaro du kaktikauliai,o už jų esanti užpakalinė kaukolės dalis sudaryta iš dviejų momenkaulių.Viršugalvyje jie susijungia.Toje naujagimio kaukolės vietoje,kol kaulai nesuaugę,jaučiama minkšta duobelė.Suagusio žmogaus kaukolės kaulai yra suaugę.Kaulai, esantystavo kaukolės šonuose, vadinami smilkinkauliais,o skruostų kaulai yra skruostikauliai. Žandikauliai yra du – viršutinis ir apatinis.Pažiūrėjęs į suaugusio žmogaus kaukolę, pamatysi, kad kaulines plokšteles riša vingiuota linija – siūlė.”Susiūtos” dalys stipriai sukimba viena su kita, ir kaukolė tampa tvirta. Kaukolę sudaro plokščiasis kaulas. Jo išorinis sluoksnis tankus ir tvirtas, o plonasis vidinis sluoksnis yra labai masyvus, bet trapus.Tarp šių sluoksnių yra oro pilnos ertmės,kurios vadinamos sinusais (ančiais).               

2.Gyvybės centrai

a)Galvos smegenys

Žmogaus galvos smegenyse yra apie 15 milijardų ląstelių.Smegenys sudaro maždaug vieną penkioliktąją dalį kūno masės.Normalios suaugusio žmogaus smegenys sveria apie pusantro kilogramo.Jų didumą sudaro vanduo.Žmogaus smegenys nėra pačios didžiausios gyvūnų pasaulyje.Kai kas sako, kad delfinai turėtų būti tokie protingi kaip žmonės,nes jų smegenys yra tokio pat dydžio kaip mūsų. Bet dydis anaiptol nėra svarbiausia. Dramblių smegenys daug didesnės negu žmonių, o pelių smegenys gerokai mažesnės. Bet tai nereiškia, kad drambliai protingesni už peles.

 

                                             Smegenų ląstelės

Smegenų ląstelės žūsta kasdien ir nebeatsinaujina.Bet jei esi veiklus žmogus, tu gali užsiauginti savo smegenyse naujų jungčių. Smegenų ląstelės kaupia ir laiko atmintyje daugybę informacijos. Kuo žmogus vyresnis, tuo daugiau žinių jis būna įgijęs.Taigi pagyvenę žmonės (nors turėtų ir mažiau   smegenų ląstelių) geba mąstyti ir kurti geriau už jaunesnius, nes tarpjų smegenų ląstelių yra daugiau jungčių. Ir žino jie kur kas daugiau, nes turėjo daugiau laiko mokytis.

                                                Smegenų sritys

Smegenų priekinėje dalyje (kaktos skiltyse) yra sritys, kurios leidžia tau judėti ir vienaip ir kitaip elgtis. Tavo judesius derina smegenėlės, esančios smegenų galinėje dalyje, o mintį valdo ir kontroliuoja didžiosios smegenys – svarbiausioji galvos smegenų dalis. Nervų skaidulos, ateinančios į kaukolę, susikryžiuoja, todėl dešiniąją kūno pusę valdo kairioji smegenų dalis.Vyrauja paprastai kairioji smegenų dalis,- štai kodėl dauguma žmonių yra dešiniarankiai. Protiniai gabumai slypi smegenų žievėje.Žmogaus smegenys yra labai susiraukšlėjusios negu bet kurio kito gyvūno, nes žmogaus smegenų žievė yra daug didesnė.

Dirbdami smegenys skleidžia silpnus elektros impulsus. Juos galima pagauti elektroencefalografijos būdu.

b)Nervai

Nervai – tai ilgos baltos ląstelės, išsiraizgiusios po visą kūną;jos perduoda impulsus iš vieno galo į kitą. Nervų ląstelių galai yra smailūs ir paprastai turi po keletą plonyčių šakotų ataugų. Viena iš jų perduoda pranešimus iš ląstelės. Ji vadinama aksonu. Kitos ataugos yra mažesnės, jos atneša informaciją nervų ląstelei. Šios vadinamos dendritais. Aksonų ir dendritų galai yra išsišakoję, todėl informacija gali būti perduodama iš vienos nervų ląstelės į kitą. Nervų skaidulų galai yra vienas prie kito, bet nesiliečia. Tarp jų esantis tarpas vadinamas sinapse. Nervų ląstelės gamina chemines medžiagas, kuriomis viena ląstelė informaciją perduoda kitai.                                  

                                             Refleksai

Į galvos smegenis ateina daug nervų, todėl tu gali jausti, kas vyksta įvairiose kūno vietose, pavyzdžiui, niežulį. Kai kurie nervų impulsai sklinda iš vienos nervų grupės į kitą, aplenkdami sąmone. Pvz.,jei į kvėpuojamąją gerklę (trachėją) patenka pipirų, jos nervai paliepia krūtinės raumenims sukelti čiaudulį, o čiaudidamas žmogus išpučia dirginančias pipirų dulkeles. Žmogus ne pats nusprendžia kada čiaudėti, tai savarankiškai padaro nervai. Tai reflekso pavyzdys. Jei kas nors užsimos duoti per veida, saugodamas akis žmogus užsimerks. Tai irgi refleksas. Žmogus niekaip neišsilaikys neužsimerkęs, kad ir kaip stengtusi. Refleksai tam ir yra, kad apsaugotų.

                                       Nugaros smegenys

Dauguma nervų jungiasi su nugaros smegenimis, kurios eina per visą stuburą iki galvos smegenų. Pažeidus šį svarbiausią nervą, sutrinka kūno veikla žemiau pažeidimo vietos. Žmonės, kurių nugaros smegenys sužalotos kaklo srityje, gyvena tik naudodamiesi tam tikrais pritaisais.

C)Kepenys

Kepenys – didžiausia tavo kūno liauka. Jos sveria apie 1,5kg ir yra rudos arba tamsiai raudonos spalvos. Jos sudaro vieną aštuonioliktąją dar negimusio kūdikio masės dalį, o suaugusio žmogaus kepenys – 35 – ąją dalį jo masės. Kūdikio kepenys gamina kraujo ląsteles; suaugusių žmonių kraujo ląsteles gamina kaulų čiulpai.

Kepenis saugo apatiniai šonkauliai, už kurių jos yra įsispraudusios. Jos yra skersai tavo kūno ir yra iki 15 cm storio.                                  

                                   Gyvybės organas

Kepenys – tai žmogaus gyvybės sargas. Prieš keliaudamas toliau, visas  vartojamas maistas iš žarnyno patenka į kepenų ląsteles. Kepenyse iš maisto gaminama energija. Iš kepenų tekantis kraujas visada yra šiltas ir šildo visą kūną. Kepenys geba suskaidyti kraujyje esančias nuodingas medžiagas. Kepenyse gaminama ir dauguma medžiagų, padedančių kraujui krešėti, kai tu susižeidi. Be to, iš cheminės medžiagos, vadinamos karotinu, kurio yra daržovėse, kepenys gamina vitaminą A. Ypač daug karotino yra morkose. Kepenys dar reguliuoja energiją teikiančių angliavandenių bei riebalų kiekį kūne.

Pastaruoju metu toksinams iš sunkiai sergančių ligonių kraujo pašalinti gydytojai naudoja aparatą, kuris vadinamas dirbtinėmis kepenimis. Bet šis aparatas atlieka tik menką dalelę to darbo, kurį dirba gyvos kepenys. Ypač pavojinga susirgti virusine kepenų infekcija, nes kepenys yra gyvybiškai svarbus organas. Kepenims labai kenkia ir alkoholis.

d)Kraujas

Kraujas yra skystas audinys. Suaugusio žmogaus kūne yra maždaug 6 litrai kraujo.

                                     Raudonieji kraujo kūneliai

Didžiąją kraujo dalį sudaro raudonieji kraujo kūneliai, arba eritrocitai. Gyvo raudonojo kraujo kūnelio skersmuo yra aštuonios tūkstantosios milimetro dalys. Tai rato formos maždaug pustrečios tūkstantosios milimetro dalies storio ląstelės. Suaugusio žmogaus kūne jų yra apie 35 milijonai milijonų. Šios ląstelės labai elastingos ir sugeba skverbtis ploniausiomis audiniuose išsišakojusiomis kraujagyslėmis. Raudoną spalvą joms suteikia medžiaga, vadinama hemoglobinu. Eidamas per plaučius, hemoglobinas prisijungia deguonį ir aprūpina juo viso kūno ląsteles. 100 mililitrų kraujo išnešioja 20 mililitrų deguonies. Jei nebūtų hemoglobino, tas pats kraujo kiekis galėtų paimti jo 50 kartų mažiau. Kiekvienas raudonasis kraujo kūnelis gyvuoja maždaug keturis mėnesius. Žuvusią ląstelę suskaido kepenys. Naujus eritrocitus gamina kaulų čiulpai.                                

                                 Baltieji kraujo kūneliai

Kraujyje daug ir baltųjų kraujo kūnelių. Vienam baltajam kūneliui tenka 600 raudonųjų kūnelių. Baltieji kraujo kūneliai padeda kovoti su infekcijomis ir naikina ligas sukeliančius mikroorganizmus. Kraujyje dar plaukioja daug mažyčių dalelių, panašių į baltųjų kraujo kūnelių daleles. Tai kraujo plokštelės (trombocitai). Jie padeda kraujui koaguliuoti (krešėti), kai žmogus susižeidžia. Mūsų kūnas geba greitai prisitaikyti prie kraujo netekimo. Jei organizmas netenka beveik trečdalio kraujo kiekio, jis geba atkurti jį per kelias valandas. 

e)Plaučiai

Plaučiai kartais pavadinami dumplėmis. Bet iš tikrųjų jie panašūs į minkštas drėgnas kempines ir yra labai lengvai pažeidžiami. Į plaučius patenka įkvepiamas oras. Čia atiteka ir kraujas. Hemoglobinaspaima iš oro deguonį, kuris išnešiojamas po visą kūną. Į plaučius einanti kvėpuojamoji gerklė (trachėja) šakojasi į dvi dalis, paskui – į vis smulkesnes šakas. Šių smulkiausių oro takelių galuose yra plonyčių plaučių audinio pūslelių. Tai alveolės. Kiekviena alveolė apipinta tankiu plonytėlių kraujagyslių tinklu. Čia iš įkvėpiamo oro paimamas deguonis. Šios kraujagyslės tokios siauros, kad kraujo kūneliai turi spraustis pro jas vienas paskui kitą. Jei būtų galima iškloti abiejų tavo plaučių paviršius vienoje plokštumoje, jie užimtų 70 kvadratinių metrų plotą.

                                                 Kvepavimas

Plaučiuose yra maždaug 5-6 litro oro. Kvėpuodamas žmogus įkvepia (ir iškvepia) vieną dešimtadalį šio tūrio. Plaučiai ne tik priima deguonį, bet ir šalina anglies dvideginį. Kad ląstelės galėtų naudoti angliavandenius, joms reikia deguonies, kaip ir bet kuriam degimui. Per šį procesą išsiskiria nereikalingas anglies dvideginis. Šias dujas iš plaučių iškvepiame. Paprastai įkvepiamame ore deguonies yra 500 kartų daugiau negu anglies dvideginio, o iškvepiamame ore jo yra tik 4 kartus daugiau negu anglies dvideginio. Faktiškai žmogus sugeria tik trečdalį įkepiamo deguonies, o likusi jo dalis iškvepiama kitu iškvėpimu.    

3.Judėjimas

a)Širdis

Kai kuriais atžvilgiais širdies raumenys yra panašūs ir į lygiuosius, ir į skersaruožius raumenis. Jie išvagoti dryžių, bet nėra valdomi tiesiogiai ir sąmoningai. Žmogaus pulsas yra nuo 130 tvinksnių per minutę (gimimo metu) iki 70 (jaunystėje). Jis gali būti ir retesnis, pavyzdžiui, 55 ar 60 sportininkų pulsas nesportuojant. Kai širdis plaka daugiau kaip 130 kartų per minutę, jos veiksmingumas ima mažėti. Taigi labai dažnas pulsas dar nereiškia, kad kraujo apytaka pagerėjo.

                                                Kaip dirba širdis

Širdis yra keturių skyrių. Suaugusio žmogaus širdis yra 12 centimetrų ilgio, 9 centimetrų pločio ir 6 centimetrų storio. Vyro širdis sveria maždaug 300 gramų, moters – 250 gramų. Širdies viršūnė yra per 8 centimetrus į kairę nuo krūtinkaulio, tuoj pat žemiau spenelio. Pridėkite pirštus prie tos vietos ir pajusi,  kaip plaka jūsų širdis. Jūs jaučiate dviejų skyrių, esančių širdies apačioje, susitraukinųjimą. Jie vadinami skilveliais. Virš skilvelių yra prieširdžiai. Iš dešiniojo skilvelio kraujas yra pumpuojamas į plaučius, kuriuose jis paima deguonį. Iš plaučių kraujas patenka į kairįjį prieširdį. Iš čia jis keliauja žemyn, įkairįjį skilvelį. Tada kraujas išstumiamas į aortą – svarbiausiąją mūsų kūno kraujagyslę. Toliau jis pasiskirsto po visą kūną, atiduodamas deguonį. Atidavęs nešmenis, kraujas – dabar deguonies jis turi mažai – grįžta į dešinįjį prieširdį, o paskui patenka į dešinįjį skilvelį,iš ten vėl pasuka į plaučius.

                                Kraujo tekėjimo greitis

Aorta kraujas srūva maždaug pusės metro per sekundę greičiu; plonytėmis kraujagyslėmis, kurios yra išraizgiusios tolimesnius kūno audinius, kraujas teka tūkstantį kartų lėčiau.

b)Raumenys

Didžiąją kūno dalį sudaro mėsa. Tai raumenys. Jie reikalingi tam, kad kūnas galėtų judėti. Jie padeda kūnui išlaikyti ir rimties būklę. Kai tu sėdi nejudėdamas, tu išsilaikai stačiai tik dėl to, kad palaiko kūno raumenys. Žiūrint pro mikroskopą, ši raumenų rūšis atrodo smulkiai dryžuota. Tai raumeninės skaidulos, kurios, raumeniui susitraukiant, susiglaužia arčiau viena kitos. Dėl to ši audinio rūšis vadinama skersaruožiais raumenimis.

Kaip raumenys dirba

Raumenys gali tik susitraukinėti. Jie negali stumti, o tik traukia. Pavyzdžiui, žmogus gali iškišti liežuvį visai ne todėl, kad raumuo išstumia, o todėl, kad raumenys susitraukia skersai liežuvio ir taip priverčia jį išlįsti. Paprastai raumenys yra prisitvirtinę ne prie tų kaulų, kuriems judinti jie yra skirti. Raumenys užsibaigia sausgysle; kaip tik ji ir pritvirtinta prie kaulo. Sausgyslių gali būti 30 ar 40 cm ilgio, bet dauguma jų daug trumpesnės.

Kai žmogus priverčia savo raumenį susitraukti, jis ne padidėja, o tik pakeičia formą. Daugiau kaip prieš tris šimtmečius buvo atliktas bandimas su žmogumi, kurio raumenys buvo panardinti po vandeniu. Kai jis sutraukdavo raumenis, vandens lygis nepakildavo – atvirkščiai, jis truputėlį net nuslūgdavo. Tai įrodė, kad suspaustas raumuo keičia formą ir iš tiesų truputėlį sumažėja. Šį keistą reiškinį galima paaiškinti tuo, kad susitraukdamas raumuo suspaudžia kraujagysles ir išstumia iš jų šiek tiek kraujo. Štai kodėl įtemptas raumuo yra truputį mažesnis negu atpalaiduotas. Žmogaus kūne yra daugiau kaip 600 įvairių raumenų. Didžiausi yra sėdmens raumenys. Mažiausiems priklauso akies raumenys.

c)Refleksai

Refleksai – tai judesiai, kurių žmogus sąmoningai valdyti negali. Puikus reflekso pavyzdys yra kelio refleksas. Sukryžiuok kojas užkeldamas vieną ant kitos ir atsipalaiduok. Paprašyk, kad kas nors švelniai suduotų per tavo užkeltą koją žemiau kelio girnelės. Koja staiga nevalingai pakils. Šio judesio sąmoningai suvaldyti neįmanoma. Lygiai toks pat nesąmoningas veiksmas priverčia tave atitraukti ranką, kai nusidegini ar įsiduri. Daug kurie kūnoraumenys nėra skersaruožiai. Jie vadinami lygiaisiai raumenimis. Šie raumenys padidina arba sumažina kraujospūdį, kai tu ką nors dirbi arba ilsiesi. Jie pasiunčia daugiau kraujo į odą, kai tu sukaisti, ir mažiau – kai tau šalta. Visa tai daro susitraukdamas arba atsipalaiduodamas lygusis kraujągyslių raumuo. Žarnyno ir skrandžio lygieji raumenys nuolat maišo nurytą maistą, o žmogus šito net nejaučia. Sudėtingus rijimo judesius atlieka irgi lygieji raumenys.

                                     Impulsas ir reakcija

Refleksinius veiksmas atliekamas tada, kai į nugaros smegenis iš jutimo organo prduodamas impulsas. Nevalinga, galvos smegenų neapdorota reakcija iš nugaros smegenų yra perduodama tiesiai į raumenį, kad šitaip apsaugotų tave nuo žalingo dirginimo. Pavyzdžiui, prie kiekvieno kūno plauko šaknies yra mažyčiai raumenys. Kai tau šalta, jie susitraukia. Oda pašiurpsta žąsies spuogeliais, ir kiekvienas iš gumburėlio augantis plaukas stojasi. Tai gamtos sukurtas būdas kailiui sutankinti. Jei tu, kaip kiti gyvūnai, turėtum kailį, šitai neleistų žmogui sušalti. Žmonės tą patį pajunta, kai labai išsigąsta. Pasišiaušusius plaukus (jei būtum su kailiu) žmogus atrodytų daug didesnis, ir tai atbaidytų užpuoliką. Taigi gali būti, kad žąsies spuogeliai primena, kaip lygieji raumenys stengiasi apsaugoti žmogų nuo netikėtumų.  

4)Naudota informacija:

BRIAN J. FORD “ŽMOGUS IR VISATA”