PROJEKTAS

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PAPLITIMAS MOKSLEIVIŲ TARPE

Andrius Dargevičius, Tomas Inta ir Rolandas Gedgaudas – Trockis

Visose civilizuotose šalyse tikra žmonių rykšte tapo padidėjęs kraujospūdis ir arterijų sklerozė. Padidėjusio kraujospūdžio ir kraujagyslių kalkėjimo padariniai – miokadro infarktas ir širdies nepakankamumas, insultas ir ,,rūkaliaus kojos”. Mūsų medicinos statistikoje tai dažniausios ligos.

     Kas dešimtas suaugęs žmogus dėl ko nors negaluojač ir tai tiesiogiai  susiję su kraujotaka.Kas antra moteris serga venų liga. Senstant mums visiems dėl kraujagyslės kaltės sutrinka galvos smegenų veikla: susilpnėja dėmesys, svaigsta galva, prastai miegame. Insultas – smegenyse ,,trūkęs vamzdelis” – apkartina mūsų gyvenimo saulėlydį; dejač vis dažniau jis ištinka ir jaunus žmones.

     Tachikardija ir širdies ritmo sutrikimų būna ir jauniems, ir vidutinio amžiaus asmenims. Per pastaruosius penkiasdešimt metų medicina žmonijos labui nuveikė daugiau negu per ankstesnius penkiasdešimt šimtmečių. Daugiausia pasiekta tiriant širdį, galvos smegenis ir kraujagysles. Mus gydo širdies ligų specialistas (kardiologas), keli skirtingi kraujagyslių ligų specialistai (angiologai), tarp jų – ir venų ligų specialistas (flebologas) ir bent keli diagnostikos bei chirurgijos specialistai.

     Jei vietoj ,,nusiskundimų” skaičiuotume tikrus susirgimus, tai jų skaičiai būtų beveik tokie pat, o daugiausia, net 120000, būtų susirgimų širdies ligomis. Per pastaruosius kelerius metus daugiau žmonių serga padidėjusio kraujospūdžio liga.

Mūsų grupė pateikė Kalnėnų vidurinės mokyklos mokiniams anketas apie širdies ligas, kuriuose apklaustieji turėjo atsakyti į šiuos klausimus:

Klausimas “Ar dažnai sportuoji?” pasako kaip intensyviai mokinys sportuoja. Normalaus krūvio reguliarus sportas gerina širdies veiklą, o dažnai būna taip, kad žmogus persistengia ir širdis neatlaiko jai pateikto perdidelio krūvio. Dažniausiai širdį susigadina tie, kurie sportuoja statišku sportu su netaisyklinga sistema.

Klausimais “Koks tavo ūgis?” ir “Koks tavo svoris?” galime nustatyti ar mokinys turi antsvorio. Žmogaus svoris yra normalus, jei jo svorio skaičiai neviršija jo ūgio galutiniųjų dviejų centimetrais matuojamu skaičiaus skaitmenų (pvz.: mokinio ūgis 150 centimetrų ir jeigu jo svoris nėra virš 50 kilogramų, tai šis mokinys antsvorio neturi).

Per parą mokinys turi miegoti aštuonias valandas, tačiau pagal mūsu duomenis tokių buvo nedaug.

Vitaminai. Jie duoda organizmui reikalingų medžiagų. Kas juos vartoja, tie yra sveikesni. Tačiau vitaminų perdozavimas irgi gali pakenkti.

Subalansuota mityba taip pat labai svarbu organizmui. Iš maisto žmogus gauna energiją, kuri yra naudojama žmogaus, aktyviai arba ne, veiklai per dieną. Energijos trūkumas sukelia įvairias ligas, kurios gali sutrikdyti ir širdies veiklą.

Vis dar reikia įtikinėti žmones, kad vienapusiška mityba skatina šias ligas:

·        cholesterolio ir lipidų pagausėjimą kraujyje,

·        arterinę hipertenziją,

ir kitas ligas. Ypač cholesterolio apykaitos sutrikimai, kik mažiau – kraujo riebalai (trigliceridai) kartu su dideliu kraujospūdžiu ir rūkymu yra bene didžiausi širdies  ,,budeliai”. Jų daroma žala dar padidina per gausiai vartojami druska ir alkoholis.

Alkoholio poveikis. Beveik trys procentai visų žmonių kenčia nuo alkoholizmo padarinių. Pavojaus rina laikoma 60 g alkoholio per dieną; moterims pavojinga net ir 20 g. žmogus laikomas priklausomu nuo alkoholio, jeigu jam reikia išgerti vis daugiau, o neišgėrus atsiranda abstinencijos reiškinių: jis dreba, prakaituoja, padažnėja pulsas, pykina, sumažėja kraujospūdis, apima baimė ir depresija.

Daugelis mano, kad nuo alkoholio kenčia tik kepenys, bet kenčia ir širdis, dėl hipertnzijos sutrinka kraujotaka.

Rūkymas. Cigaretės dūmuos būna iki 2000 chemikalų. Anglies monoksidas ir nikotinas pažeidžia širdį ir kraujagysles. Rūkymas didina riziką susilaukti:

·        krūtinės anginos (sergančiam koronarine širdies liga),

·        mirties dėl širdies paralyžiaus (širdies smūgio),

·        kraujagyslių užsikimšimo (,,rūkaliaus kojų”).

     Buvo apklaustos aštuonios klasės: dvi šeštos  ir po veną septintokų, aštuntokų, devintokų, dešimtokų, vienuoliktokų ir dvyliktokų klasių. Iš viso buvo apkalusta šimtas trisdešimt du mokiniai ir iš šių visų apklaustųjų širdies liga serga dešimt mokinių.

Penki mokiniai nežino ar serga. Likusieji neserga. Pagal mūsų duomenis daugiausia serga dešimtos klasės mokiniai. Iš šeštokų nebuvo nei vieno mokinio, kuris sirgtų širdies liga.

Du mokiniai, kurie serga širdies liga turi antsvorio, šeši vartoja vitaminus, du turi žalingų įpročių ir keturi dažnai geria kavą.

     Miokardo infarktas būna tada, kai dėl ūminio kraujotakos sutrikimo dalis širdies raumens žūva ir nekrozuoja. Širdies raumens audinių žūtis gali apimti visą siene­lės storį arba tik ploną jos sluoksnį, dažniausiai esantį po endokardu (vidiniu šir-dies dangalu). Pastaruoju atveju tai bus vadinamasis mikroinfarktas. Dažniausiai infarktas įsimeta į kairįjį skilvelį; „ramesnis“, ne toks aktyvus dešinysis skilvelis nukenčia rečiau. Širdies raumens žūtis prasideda vėliausiai 20-30 min. po krau-jagyslės užsikimšimo.

·        Trombozė nuo krešulio, susidariusio atsivėrus kraujagyslės susiaurėjimui

·        Kraujagyslės sienelės uždegimas ir kraujavimas

·        Kraujagyslės embolija (atitrūkus krešuliui)

·        Kraujagyslės spazmai

     Infarktą išprovokuoja sunkus fizinis krūvis arba susijaudinimas. Ir dėl sumažėju­sio kraujospūdžio gali prasidėti infarktas. Toks miokardo infarktas būna po opera­cijos ir nukraujavus. Dažni infarktai naktį taip pat aiškinami sumažėjusiu kraujo­spūdžiu. Ir vis dėlto daugybės infarktu priežastis lieka neaiški.

Dažnai - 50% atvejų - pacientas prieš infarktą jaučia negalavimus, būdingus krūtinės anginai. Kitą pusę pacientų infarktas ištinka staiga, netikėtai ir be jokių „pranašingų“ ženklų. Todėl ir atsirado pavadinimas „širdies smūgis“.

Kas būna prieš infarktą (pirmaisiais 50% atvejų)?

·        Sustiprėja ankstesnieji negalavimai.

·        Labiau skauda širdies plote.

·        Skausmas ilgiau nepraeina net ir ilsintis.

·        Skausmas plinta.

·        Padidėja nuovargis, staiga apleidžia jėgos.
Infarktas ištinka staiga - kita dalį - 50% - pacientų:

·        Staiga stipriai suskausta krūtinę.

·        Skausmas plinta už krūtinkaulio, į kairę ranką, kairį petį, į gerklas ir sprandą
arba po krūtine. Dešinę ranką skauda retai.

·        Skauda ilgiau kaip 30 min. (tik kartais trumpiau), kai kada net kelias valandas
arba kelias paras.

·        Apima mirties baimė.

·        Ramybė ir nitroglicerinas nepadeda.

·        Sumažėja kraujospūdis.

·        Trūksta oro.

·        Ligonį pykina, jis vemia, prakaituoja, šalto prakaito išpiltas išblykšta, veide - išgąstis.

    Jei pacientas lieka gyvas (net ir be gydymo), dažnai jam lieka tik prisiminimas, kad jį trumpą laiką pykino, spaudė krūtinę ir trūko oro. 25% visų infarktu yra „slap­ti“, nepasireiškiantys jokiais negalavimais. Taip atsitinka vyresnio amžiaus žmo­nėms arba sergantiems cukriniu diabetu.

Kuo senesnis pacientas, tuo ne tokie ryškūs infarkto simptomai: kitąsyk vien neri­mas, dusulys ir sąmonės sutrikimas rodo įvykus kažką rimta. Kuo ligonis jaunes­nis, tuo sunkesni ir infarkto simptomai, ir ligos eiga.

Dėmesio: kad ir kaip būdingi infarktui būtų pacientonegalavimai, nėra šimtapro-centinių požymių, garantuojančių, kad tai tikrai infarktas.

iš ko pažinti miokardo infarktą?

Jei infarktas progresuoja lėtai, elektrokar­diograma gali išlikti normali iki 3 dienų, todėl abejotinu atveju reikia EKG dažnai

kartoti. Pirmosiomis minutėmis, kai kada ir valando-mis EKG infarkto neparodys.

Apie prasidėjusį infarktą liudija deguonies stoka („iš-eminis T“) ir vadinamoji „pažeidimo srovė“.

Pirmosiomis dienomis ir dar kelias savaites po mio­kardo infarkto EKG pavidalas tolydžio kinta, kol ima formuotis randas. Tas randas išlieka visą gyvenimą nelyginant gyvulio įdagas -įrodymas, kad žmogus yra patyręs infarktą. Ligos iškreipti kardiogramos „dantu-kai“, jų vieta, pavidalas ir didumas „pasako“ gydytojui, kur infarktas įvyko.

Tam tikromis sąlygomis infarktą diagnozuoti sunku. Taip esti:

·        kai infarktas nedidelis ir apima tik vidines širdies raumens sritis;

·        įvykus pertvaros arba užpakalinės sienelės infarktui;

·        kai infarktas dar visai „jaunas“, ištikęs ką tik.

Gydytojui sunku nustatyti diagnozę ir tais atvejais, kai jau prieš tai yra buvęs in­farktas, kai skilvelio sienelė labai sustorėjusi ir kai yra širdies blokada.

Diagnozuoti padeda ne tik kardiograma, bet ir kraujo tyrimas:

1-3-ią valanda daugėja leukocitų, paskui spartėja eritrocitų nusėdi-mas ir didėja gliukozės kiekis kraujyje.

2-4-ą valandą daugėja mioglobino.

4-ą valandą ima didėti CK rodiklis (kreatinkinazės kiekis, normaliai mažesnis kaip 80; kreatinkinazės būna ir griaučių raumenyse). CK rodiklis didžiausias būna po 1-2 dienų.

Iš CK rodiklio galima spręsti apie infarkto didumą: iki 500 -  nedidelis infarktas; nuo 500 iki 1000 - vidutinio didumo infarktas; daugiau kaip 1000 - labai didelis infarktas.

12-18-ą valandą CK-MB rodiklis didžiausias; infarktą rodo CK-MB reikšmė, di-desnė kaip 8-10% CK.

2-a diena GOT esti daugiau negu GPT (normaliai GOT esti mažiau kaip 18, GPT - mažiau kaip 22; abiejų tų medžiagų būna ir kepenyse bei plaučiuose).

3-5-ą dieną alfa-HBDH (normali reikšmė - mažiau kaip 140) būna daugiausia.                                                                     

Kreatinkinazės kiekis gali būti padidėjęs ne tik dėl infarkto, bet ir po injekcijos į raumenis, po sužeidimo, dėl kraujosruvos, po operacijos, apsinuodijus, dėl šalutinio vaistų poveikio, dėl skydliaukės hiperfunk-cijos, po insulto priepuolio, raumenų spazmų, sunkiau fiziškai padir-bėjus ir sergant epilepsija.

Klaidinantį „fermento“ CK-MB kiekio padidėjimą gali sąlygoti ir navikas, raumenų uždegimas, miokardo uždegimas, širdies nepakankamumas, vožtuvo yda arba neseniai atlikta širdies operacija.

Kada esama labai rimto pagrindo įtarti miokardo infarktą, nors dažnai kartojama kardiograma būtu ir normali?

·        galvos svaigimas,      

·        dusulys,

·        prakaitavimas,

·        širdies skausmas, be to,

·        leukocitų kiekis padidėjęs, o jokios ki-tos priežasties nėra.

Mažai tikėtina miokardo infarkto diagno­zė, jei dar ir po 4 val. EKG ir CK kiekis yra normalūs.

Pirmąją pagalbą beveik vi-sada suteikia nemedikas,

Kuo gali nedelsdamas padėti „atsitikti-nis“ žmogus, įtaręs miokardo infarktą?

1.     Būtina susirgusįjį nuraminti ir padrą­sinti. Iškviesti gydytoją (greitąją pagal-bą), bet, jei tik įmanoma, būtinai pa­čiam likti prie ligonio. Ligonį kankina didelis skausmas ir mirties baimė.

2.     Ligonio viršutinę liemens dalį reikia šiek tiek pakelti, kojas nuleisti, jį gal net paso-dinti. Tik jei tikrai žinoma, kad sergančiojo mažas kraujospūdis, rei­kia paguldyti jį horizontaliai.

3.     Pašalinti vėmalus ir, jei tik yra, duoti kvėpuoti deguonies.

4.     Pabandyti įpurkšti nitroglicerino arba įduoti jo kapsulių.

5.     Be paliovos tikrinti pulsą: jau pats lai­kymas už rankos psichologiškai tei­giamai veikia ligonį.

6.     Jei sustoja kraujotaka - reikia gaivinti.

Štai tie ženklai, kurie verčia manyti, kad kraujas nebecirkuliuoja ir gresia pavojus gyvybei:

•          Ligonis be sąmonės.

•          Nėra pulso miego (kaklo), šlauninėse ir kitose arterijose.

•          Oda ir lūpos išblyškusios bei papilkėjusios.

•          Ligonis nekvėpuoja arba tik kartkartėmis atsidūsta.

•          Vyzdžiai išsiplėtę.

Net ir abejojant reikia tučtuojau pradėti gaivinti!

Gaivinimą „plikomis rankomis“ sudaro trys veiksmai:

1)    kvėpavimo takų išvalymas,

2)    dirbtinis kvėpavimas,

3)    širdies masažas.

Gaivinimas gali būti sėkmingas tik tada, kai ligonis guli ant kieto pagrindo, pa­vyzdžiui, ant lentos arba grindų.

Nosine ar kuo kitu reikia pašalinti iš bur­nos vėmalus, svetimkūnius ir kt.

Dirbtinis kvėpavimas sustojus kraujo apytakai gali atgaivinti žmogų tik tada, jei kartu daromas ir širdies masažas.

·        Dirbtinis kvėpavimas „burna į burną“: ligonio galva atlošiama, nosis užspau­džiama ir gaivintojas pučia savo iškvepiamą orą sergančiajam į burną; ligonis iškvepia pats. Taip daroma 10-12 kartų per minutę!

·        Dirbtinis kvėpavimas „burna į nosį“; gaivintojas delnu uždengia ligonio burną ir savo iškvepiamą orą pučia sergančiajam į nosį.

Taisyklingai darant dirbtinį kvėpavimą, sulig kiekvienu oro įpūtimu turi pakilti ligo­nio krūtinė.

Nėra prasmės daryti išorinį širdies ma-sažą be dirbtinio kvėpavimo! Darant dirbtinį kvėpavimą, širdies masažas nenutraukiamas! Masažuojant širdį, spaudomas apatinis krūtinkaulio treč­dalis.

Išorinio širdies masažo technika: masa­žuotojas delno pagrindu įspaudžia krū­tinkaulį 4-5 cm gilyn, stuburo link, ir tai daro 60 kartų per minutę. Jei gaivina dviese, tai kas 5 širdies paspaudimus daromas vienas oro įpūtimas!

Jei gaivintojas vienas, jis daro 15 pa­spaudimų iš eilės ir po to dukart įpučia orą.

Suteikus pirmąją pagalbą reikia pasirū­pinti, kad ligonį vežtų į ligoninę greito­sios pagalbos automobilis.

Gydytojas pirmiausia malšina skausmą ir stengiasi pašalinti širdies ritmo sutrikimus.

Galima nedelsiant imtis ir ližės, tai yra bandyti ištirpinti kraujo krešulius vainiki­nėse kraujagyslėse. Tam tikslui vartojami šie vaistai: urokinazė, streptokinazė, APSAC arba rtPA (rekombinuotasis audinių plazminogeno aktyvatorius). Visa tai daroma reanimaciniame automobilyje, tolydžio stebint kardiogramą.

Infarkto ištiktas ligonis paprastai gydo­mas intensyviosios terapijos skyriuje.

Didžiausios miokardo infarkto komplika­cijos:

t širdies ritmo sutrikimai,  širdies blokada,

·        kraujotakos šokas,

·        širdies nepakankamumas,

·        krešuliai ir jų sukeltos embolijos,

·        širdies sienelės plyšimas (miokardo ruptūra).

Kas toliau daroma ligoninėje?

Į kraujagyslių sistemą įleidžiamas kateteris, pro kurį galima kontroliuoti laboratori­nius kraujo rodiklius ir leisti vaistus.

Toliau daroma lizė; kokių vaistų dar duoti, priklauso nuo ligos eigos. Gali prireikti laikinai prijungti elektrinį širdies stimuliatorių.

1-ą parą ligonis maitinamas infuzija, paskui kalorijų dozė nustatoma atsižvelgiant į bendrąją būklę; jei ligonis nutukęs, jam paskiriama sumažinto kaloringumo dieta.

Dažniausiai mažinamas kraujo krešumas, bent jau pirmosiomis dienomis, kol li­gonis nesikelia iš lovos.

Gydomoji mankšta su kvėpavimo pratimais daroma kasdien nuo susirgimo pra­džios: tai padeda išvengti plaučių uždegimo.

Pirmąsias dvi dienas ligonis privalo gulėti; prireikus jam duodamas basonas arba „antytė".

3-ią ir 4-ą dieną ligonis jau pats eina į tualetą ir gali dusyk per dieną po 15 min. pasėdėti fotelyje. Jam leidžiama ir pačiam praustis.

Ką galima daryti po infarkto ?

5-6-ą dieną pacientas pradeda po truputį vaikščioti. Jis mankštinasi sėdėdamas ant lovos krašto arba ant kėdės: daro plačius mostus rankomis ir kojomis, tempia liemenį (rąžosi).

Tarp 7 ir 14 dienos ligonis mankštinasi stovėdamas ir sėdėdamas.

Nuo 15-os dienos galima sėdint praustis po dušu, padedant palydovui lipti laip-tais. Mankštinamasi grupėje su įrankiais ir be jų; galima 30 min. per dieną žaisti lengvus žaidimus.

Kokiais vaistais gydyti toliau, priklauso nuo infarkto didumo ir nuo komplikacijų, jeigu jų kilo. Jos lemia, ar reikės ilgą laiką mažinti kraujo krešumą, ar pakaks vartoti aspiriną.

Kas toliau, po ligoninės?

Pacientas „gydosi" reabilitacijos centre, kad atgautų kūno ir dvasios jėgas. Reikalinga rami, pastovi dienotvarkė, sveikas maistas ir kuo daugiau judėjimo.

Fizinį pajėgumą ir širdies ritmą galima nuolat stebėti telemetriškai -radijo bangomis perduodant kardiogramą.

Kasdien reikia kalbėti apie rizikos faktorius ir mokyti, kaip su jais kovoti. Konkrečiu atveju norint išvengti rizikos faktorių, reikia pasiekti:

·        gerą cukrinio diabeto kontrolę,

·        gerus kraujospūdžio rodiklius,

·        normalų lipidų kiekį kraujyje,

·        normalų kūno svorį,

·        nerūkyti, alkoholio vartoti tik vos vos,kasdien pajudėti,

·        mažiau įtampos ir nerimo,

·        išmokti įveikti darbo ir asmeninius nemalonumus per daug nesijaudinant.

Prognozė

Ji labai priklauso nuo paciento amžiaus.

Jaunesniam ligoniui blogiau dėl to, kad infarkto apimta sritis dažniausiai būna daug didesnė, nes jo dar trumpai sirgta ir širdies raumens dalyje, gaunančioje mažiau kraujo, dar nėra susidarę pagalbinių kraujagyslių. Dėl to ir randai lieka didesni.

Jaunesniam ligoniui geriau dėl to, kad nepažeistasis širdies raumuo atsigauna greičiau, širdis anksčiau pradeda dirbti kaip reikiant.

Vyresniam ligoniui viskas yra atvirkščiai.

Ar ir toliau yra daugiau pavojaus pasikartoti miokardo infarktui, galima pasakyti tik ištyrus širdį kateteriu. Be abejo, ar toliau progresuos koronarinė širdies liga, pri­klauso nuo to, kiek pavyks apriboti rizikos faktorius.

Svarbu nepersistengti, nesiimti per sunkaus krūvio darbe, asmeniniame gyveni­me ir sporte, apskritai nesiekti jokių rekordų.

Vairuoti automobilį po miokardo infarkto leisti­na, jei tik nėra pavojingų ritmo sutrikimų, sun­kaus širdies nepakankamumo arba kokios nors kitos nestabilios būklės.

Svarbiausos arterijos ligos – jų susiaurėjimas ir užsikimšimas. Pro susiaurėjusią arteriją teka mažiau kraujo (jei kraujospūdis tas pats). Net ir nedaug kraujagyslei susiaurėjus, jos maitinami organai gauna kur kas mažiau kraujo. Tačiau kadangi organizmo ,,projekte’’ numatytas didelis ,,atsargos koeficientas’’, tai negalavimai pasireiškia gana vėlai.

           Arterija susiaurėjusi                                                         Negalavimai

         trečdaliu........................................................................................................dar nėra

          dviem trečdaliais........................................................................................tik dirbant

          90%..............................................................................................................ir ilsintis

Negalavimų mastas priklauso ne tik nuo paties susiaurėjimo, bet ir nuo to, kaip seniai liga prasidėjo. Sergant kelis mėnesius arba net kelerius metus, organizmui pavyksta išplėsti gretimas arterijas ir jomis apeiti susiaurėjimą. Atsiranda vadinamoji kolateralinė kraujotaka. Kai arterija užsikemša staiga, padariniai būna daug sunkesni.

Dažniausia jo priežastis – atitrūkęs krešulys, arba embolas. Neretai toks krešulys įstringa toje vietoje, kur arterija šakojasi. Tada jis gali užkimšti abi jos šakas.

Iš kur atsiranda tie krešuliai?

Dažniausiai iš širdies: kai yra jos vožtuvo yda, po širdies virpėjimo priepolio, po miokardo infarkto, kai išsigaubia širdies sienelė, ir iš endokardo uždegimo vietos.

Krešulių gali atsirasti ir pačioje arterijoje. Sergant arterioskleroze arba kraujagyslės vidinio dangalo uždegimu, kraujo srovė gali atplėšti nebegyvus vidinio dangalo dalis ir nunešti jas tolyn.

Krešuliai gali atkeliauti ir iš venų. Taip būna, kai prieširdžių pertvaroje yra skylė, o spaudimas dešiniojoje širdyje padidėjęs: tada krešulys gali iš dešiniojo prieširdžio su veniniu krauju nuplaukti į kairįjį prieširdį, o iš ten arterinio kraujo srovė nuneša jį į arterijas. Rečiau krešulių susidaro liguistai padaugėjus kraujyje eritrocitų it trombocitų.

Embolija (užsikimšimas embolu) gresia ne visoms arterijoms vienodai. Kojų arterijos užsikemša 8 kartus dažniau negu rankų.

Arterijų spindis pamažu siaurėja, pavyzdžiui, dėl arteriosklerozės – tai būdingas jos padarinys. Vidiniame kraujagyslės dangale nusėda riebalai ir kalkės, dėl to mažėja spindžio skerspjūvis, be to, šiurkštėja pats dangalas. Už to šiurkštumo kliūva baltymai ir taip ima augti krešulys. Jis gali kiek padidėti , kad visai užkimš kraujagyslę – įvyks trombozė. Gali atsitikti ir taip, kad krešulys kartu su sienelės gabaliukais atitrūks ir keliaus tolyn jau kaip embolas. ,,Arterijų sukietėjimą’’ (arteriosklerozę) labai skatina jau minėti rizikos faktoriai – rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, antsvoris ir cukrinis diabetas.

Arterija gali siaurėti ir dėl jos raumenų mėšlungio. Tuos raumenis valdo simpatinė nervų sistema. Kai stipriai sudirginamai kraujagyslės nervai, kurių galūnes yra jos raumenyse, tie raumenys gali taip labai susitraukti , kad gysla beveik visai užaks.

Yra ir kitų galimybių kraujagyslei susiaurėti; vienas iš tokių atvejų – įgimta aortos susiaurėjimas, apie kurį jau žinome.

Šios ligos požymiai ypač ryškūs, kai ji pažeidia ranką ar koją.

Skauskas nudiegia staiga, kaip botago kirtis. Oda pabąla, paskui kiek pamelsvėja ir tampa panaši į marmurą. Ta vieta atšąla, joje nelieka pulso, kitaip jaučia prisilietimą, o paskui išvis tampa nejautri. Raumenys nusilpsta ir netrukus ligonis visai negali paludinti tos galūnės. Dar po kiek laiko prasideda šokas.

Ūminio arterijos užsikimšimo komplikacijos – jau minėtas

· kraujotakos šokas,

· žarnų paralyžius ir

· inkstų nepakankamumas.

Skubi diagnozė            

Kai yra būdingi simptomai, viskas aišku ir be papildomų tyrimų. Kitais atvejais padeda echoskopija ir kraujagyslių rentgenas (angiografija, arteriografija).

Intensyvioji terapija! Bandoma kamštį (krešulį) ištirpinti. Tam tikslui į veną švirkščiami arba infuzijos būdu leidžiami vaistai – streptokinazė arba urokinazė. Kartais tie vaistai įtrėškiami tiesiai į trombą pro įleistą į gyslą kateterį. Jei tokiu būdu (lize) tirpinti trombo negalima (dėl daugybės kontraindikacijų vartoti tuos vaistus), kraujo krešėjimas mažinamas heparinu arba jo analogais.

Tai priklauso

· nuo trombo vietos,

· nuo užsikimšimo masto ir

· nuo to, prieš kiek laiko arterija užsikimšo.

Jei kraujagyslė visiškai užakusi, operuoti reikia per artimiausias 6 val., vėliausiai – po 10 val. Jei trombas ne visai užkimšęs arteriją (truputis kraujo dar prasisunkia), lieka kiek daugiau laiko svarstyti.

Pilvo ir miego arterijas operuoti būtina. Taip pat neišvengiamai tenka operuoti ranką, jei arterija užsikimšusi aukščiau alkūnės, ir koją, jei aukščiau kelio. Kai trombas įstrigęs arčiau plaštakos arba pėdos, verčiau renkamės gydimą vaistais, nes tokio mažo skesmens arterijos paprastai neoperuojamos. Be to, operuojama arterija, kai ji sužeista arba pratrūkusi jos aneurizmas (išgauba) ir esama požymių, kad kraujas toliau visiškai neprateka.

Iš  galimų chirurginių intervencijų visuomet pasirenkama mažiausioji. Mat galima

· arteriją atidengti ir įpjauti,

· embolą pašalinti kateteriu arba

· ištraukti krešulį žiediniu zondu

Kokie gresia arterijos užsikimšimo padariniai, priklauso nuo to, kurioje kūno dalyje ir kokiame organe atsirado tas kamštis. Gali ištikti

· krūtinės angina ir miokardo infarktas, jei užsikimšusi vainikinė arterija,

· negalėjimas paeiti, jei užsikimšusi kojos arba dubens arterija,

· insultas, jei užsikimšusi kaklo ar galvos arterija,

· ,,žarnos mirtis’’, jei užsikimšusi mezenterinė arterija,

· hipertenzija, jei užsikimšusi inkstų arterija.

Štai kokia yra tikimybė, kad ištiks tam tikra komplikacija, kai staiga užsikemša:

     Miego arterija..............................................20%, kad ištiks insultas

     Vidinė miego arterija...................................40%, kad ištiks insultas

     Slankstelinė arterija......................................10%, kad ištiks insultas

     Bendroji kepenų arterija...............10%, kad nefunkcionuos kepenys

     Viršutinė pasaito arterija..........................neoperuojant laukia mirtis

     Žastinė arterija.......................................30% atvejų tenka amputuoti

     Klubo arba šlaunies arterija...................50% atvejų tenka amputuoti

     Blauzdos arterija....................................10% atvejų tenka amputuoti

Kai užsikemša (ir lieka užsikimšusi) aorta aukščiau inkstų arterijų atsišakojimo, mirtis neišvengiama, jei žemiau – nekrozuoja kojas.

Tai arterijų užsikimšimo sukelta liga, kartkartėmis paūmėjanti arba pamažu progresuojanti. Siaurėja kraujagyslės spindis, nes nuo baltymų, riebalų bei kalkių nuogulų storėja ir kietėja jos sienelės. Ten, kur tos nuogulos kaupiasi, atsiranda kraujuojančių opų, jas padengia krešuliai. Lėtinį obliteracinį endarteritą skatina pirmaeiliai ir antraeiliai rizikos faktoriai.

Pirmaeiliai rizikos faktoriai – tai hipertenzija, rūkymas ir padidėjęs cholesterolio bei lipidų kiekis kraujyje. Antraeiliai faktoriai yra nutukimas,cukrinis diabetas, podagra, judėjimo stoka ir paveldėjimas.

Arterijų ligas papildomai skatina moteriškieji lytiniai hormonai (estrogenai), lėtinės infekcijos, stresas, sutirštėjęs kraujas ir padidėjęs jo krešumas.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1.    Med. dr. Karl F. Maier ,,Širdies ir kraujagyslių ligos”,

2.    Anketų duomenys.