Projektas

Rūkymas ir jo žala

 L. Liatukytė, R. Aselskytė, A. Truchlec, V. Kripaitė

Rūkymas – įprastų žmogaus veiksmų sistema, rodanti liguistą tabake esančios narkotinės medžiagos – nikotino pomėgį.

                Tabakas (lotyniškas pavadinimas Nicotiana tabakum) – bulvinių šeimos daugiametis žolinis augalas, paprastai auginamas kaip vienmetis. Tabako tėvynė – tropinė Amerika. Tabako vaisius – dėžutė, pilna labai smulkių pilkšvai rudų sėklų. Auginamas daigais, derlius - lapai, nuskabomi per kelis kartus. Paskui tie lapai ruošiami, vytinami, fermentuojami, džiovinami ir siunčiami į tabako fabrikus, kur juos atitinkamai susmulkina ir gamina cigaretes, papirosus ir t.t.

                Europos tabakas pasidarė žinomas po to, kai 1496 metais grįžę antrosios Kolumbo ekspedicijos dalyviai parvežė jų sėklų. Tabako plitimas labai paspartėjo tada, kai jį pakartotinai atvežė į Europą – iš Brazilijos į Prancūziją. Tada ir pradėjo vis plačiau naudoti. 

 Tabako rūkymas europiečiams buvo naujas paprotys, ir Kolumbo ekspedicijos dalyviai su nuostaba žiūrėjo, kaip indėnai kažkokio augalo lapus susuka, uždega ir įkvepia dūmus.

Rūkymo žalą kai kurie europiečiai suvokė iškarto. Tačiau nežiūrint to, Europoje tabakas labai greitai pradėtas vartoti kaip vaistas. Taip atsitiko, nes tuometinė medicina labai mažai teturėjo gydymo priemonių, žmonės vylėsi aptikti kokį nors vaistą, nes tuo metu siautė ir maras, ir sifilis… XIX a. pabaigoje manyta, kad rūkimas kenkia tik labai nervingiems, išsekusiems, nusilpusiems žmonėms. Medicinos vadovėlį, išleistame Bazelyje 1625 metais, apie tabaką rašyta šitaip: „ Šita gyduolė apvalo gomurį ir praskaidrina galvą, malšina skausmą ir nugina nuovargį; slopina dantų sopėjimą; saugo žmones nuo maro; išvalo utėles; gydo rožę, pūlinius, įsisenėjusias žaizdas…”

Po kiek laiko tabakas pasidarė madingas – iš pradžių kaip uostomieji milteliai, paskui kaip rūkalai.

Konservatyvesnėje Anglijoje valdžios atstovai tabaką už karto pasmerkė – gal todėl, kad pirmieji atsivežė tuometiniai mirtini Anglijos priešai - ispanai ir platino ilgamečiai varžovai Europoje - prancūzai. Tabako rūkymą pradėjo smerkti ir katalikų bažnyčia, tačiau tabako draudimas gyvavo neilgai.

Tabaku prekiauti pasidarė gana pelninga, ir jo pasėliai vis plėtėsi, užimdami vis naujus plotus. Kartu augo ir tabako vartojimo „ kultūra “: pasidarė madingos elegantiškos uostomojo tabako dėžutės, išrastos pypkės, tabokinės ir t.t.

Galų gale tabakas pasidarė tradicine žemės ūkio kultūra, kur jo pasėliams skiriamos vienos geriausių dirvų, o tabako gaminiai tvirtai įėjo į daugelio žmonių buitį.

Nikotinas – tai natūralus tabako augalo skystis. Randamas cigaretėse, pypkių ir kramtomajame tabake.

Kai žmogus rūko, su dūmais įtraukia ir nikotiną. Per kvėpavimo takų gleivinę , šis greitai patenka į kraują ir į smegenis. Rūkydamas žmogus, nikotinas verčia širdį plakti greičiau. Jos apkrova padidėja, jai reikia daugiau deguonies. Tuo tarpu anglies monoksido dujos, dėl rūkymo  susidarančiuose plaučiuose, mažina deguonies kiekį. Žodžiu, kai organizmui reikia daugiau deguonies, jis gauna jo mažiau. Be to, susiaurindamos kraujo indus ir pagreitindamos širdies plakimą, rūkymas laikinai padidina kraujospūdį.

Tikimybė gauti širdies smūgį, dvigubai didesnė tiems žmonėms, kurie per dieną surūko pakelį cigarečių, negu tiems, kurie visai nerūko. Kuo ankščiau žmogus pradeda rūkyti, tuo didesnis širdies smūgio pavojus.

Cigaretėse esama lipnios medžiagos, vadinama derva. Ji limpa prie plaučių, nuo jos atsiranda dėmės ant dantų ir pirštų. Filtras nepajėgia sulaikyti visos dervos. Cigaretės su filtru neapsaugo ir nuo širdies smūgio.neretai žmonės, rūkantis cigaretes su filtru, giliau įtraukia dūmus, tuo tik labiau pakenkdami savo plaučiams.

Cigaretės dūmuose esama maždaug 4000 cheminių medžiagų. Dauguma jų nuodingos. Daugiau kaip 40 cheminių medžiagų sukelia vėžį. Tikimybė rūkančiam žmogui susirgti plaučių vėžiu 10 kartų didesnė negu nerūkančiajam.

Rūkymas neatskiriamas nuo emfizemos ir chroniško bronchito. Rūkantis žmogus dažnai kosti, taip organizmas mėgina atsikratyti dūmų ir cheminių medžiagų.

Cigaretės dūmai kenksmingi visiems, kas juos įkvėpia, taigi ir nerūkantiems, jeigu aplink juos sklando dūmų kamuoliai.

Rūkymo psichologija

Apsinuodijęs  nikotinu, žmogus būna: nesamus, apkvaitęs, prislopintas, labai išblyškęs, jam dreba rankos ir kojos, pila šaltas prakaitas, spengia ausyse, krenta kraujospūdis. Tokioje būklėje, dėl kvėpavimo paralyžiaus, žmogus gali ir numirti.jei viskas baigiasi gerai, paprastai apima miegas, keletą dienų po apsinuodijimo, žmogus jaučia bendrą išglebimą, galvos skausmus ir pasišlykštėjimą tabaku. Tiesa, pavojingas apsinuodijimas pasitaiko dažniausiai tik tada, kai rūkantieji ima lenktyniauti, kas surūkys daugiau cigarečių ar papirosų. O dažniausiai, ypač po pirmos pažinties su tabaku, viskas baigiasi apsinuodijimo simptomais, irgi gana nemaloniais, arba mažesniais negalavimais – pykinimu, galvos svaigimu ir skausmu, pagreitėjusiu širdies plakimu.

Pakartotinai imantis cigaretės, nikotino toksinis veiksmas pamažu mažėja ir į pirmą vietą iškyla malonus, jaudinantis tabako poveikis. Rūkimas žmogui pasidaro malonus. Kaip tik šitoje, antroje rūkymo pomėgio vystymosi fazėje, tabako dūmai pasidaro malonūs. Nuo tol jau rūkantieji trokšta anojo tvaiko, dvokiančios bjaurasties, paskanauti ir su netikėliais. Įvyksta visoms narkomanijoms būdingas reiškinys: įvairūs nemalonūs su narkotiko vartojimu susiję dalykai, kaip būsimos euforijos signalai, pasidaro geidžiami. Šioje fazėje tabako vartojimas, pats pasidaro įprastas, trokštamas ir būtinas. Žmogaus gyvenimo būdą, elgesį, mąstymą užvaldo įsakmus poreikis, dar ir dar kartą gauti narkotiką.

Trečioje tabako vartojimo fazėje, žmogus pamažu ima suvokti, kad dėl šio užsiėmimo jis patiria ne tik malonumą, bet ir žalą bei didelių nepatogumų. Žmogui reikia atlikti darbą, o nerūkydamas žmogus negali susikaupti. Pats rūkymas nuo darbo atitraukia, nekalbant apie tai, kad dėl rūkymo sumažėja, gal 5-7%, sugebėjimas lengvai ką nors išmokti, viską atsiminti, tiksliai apskaičiuoti. Ir negalėdamas ilgai išbūti susikaupęs, žmogus dar ir dar kartą užsirūko. Stimuliuojantį poveikį jam daro ir pats užsirūkymo momentas. Galų gale ant stalo priešais tokį žmogų išauga nuorūkų krūva, o kambarys paskęsta dūmų  debesyse.

Patalpoje vis mažiau belieka deguonies, todėl ima skaudėti galvą, apima protinis nuovargis, kurį rūkorius stengiasi įveikti užsitraukdamas vis naują dūmą, o tai dar labiau pablogina jo padėtį.

Ilgoje kelionėje, kai rūkyti draudžiama, rūkoriui atsiranda nesulaikomas ir vis didėjantis noras užsirūkyti, ir jis pradeda galvoti ne apie reikalą, o apie rūkymą.

Rūkorius pripranta prie kurios nors vienos rūšies tabako gaminių ir, kai prisieina tenkintis kita rūšimi, kamuojasi dėl visokių nemalonių pojūčių: kosulio, dusimo, nemalonaus skonio burnoje.

Ilgainiui daugeliui žmonių rūkymas jau nebeteikia jokių malonių pojūčių ir virsta varginančia priederme. Šioje rūkymo fazėje pasireiškia įvairios komplikacijos ir atsiranda mintis, kad bene laikas būtų mesti rūkyti.

Taip pat labai nukenčia išorė: atsiranda blyškumas, pagelsta oda ir dantys, moterims pašiurkštėja balsas, didėja neigiami vidiniai pokyčiai įvairiuose organuose ir sistemose

Rūkymo poveikis organizmui

1.Rūkymas tenkanti rizikos dalis procentais

2.Tabako rūkymas ir vėžys. Sergamumas plaučių vėžiu didėja dėl cigarečių rūkymo. Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad tarp plaučių, ryklės – gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžio ir tabako rūkymo yra stiprus ryšys. Tabako rūkymas daro mažiau įtakos skrandžio, inkstų, kepenų, nosies ertmės vėžio ir mieloidinės leukemijos atsiradimui.

Sergamumas plaučių vėžiu priklauso nuo suvartojamo tabako kiekio. Apskaičiuota, kad rūkant 10 cigarečių per dieną, sergamumas sudaro apie 55 ligos atvejus 100000 žmonių, tuo tarpu rūkant 40 cigarečių – 300 atvejų 100000 žmonių. Lietuvos vyrų sergamumas trachėjos  ir plaučių vėžiu sudaro 80 ligos atvejų 100000 žmonių ir iki pastarųjų metų didėjo apie 2 proc. kasmet. Susirgti plaučių vėžiu labiau rizikuoja asmenys, rūkyti pradėję dar vaikystėje ar paauglystėje. Apskritai tabako rūkymas didina plaučių vėžio riziką 10 kartų. Rūkymas gali būti viena iš gimdos kaklelio vėžio priežasčių.

3. Rūkymas – širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius. Pagrindinė mirčių priežastis Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligos, iš kurių grėsmingiausia yra koronarinė širdies liga, nusinešanti daugiausia gyvybių. Koronarinę širdies ligą sukelia kraujagyslių aterosklerozė. Žinomi trys reikšmingiausi koronarinės širdies ligos rizikos faktoriai: rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ir dislipidemija (pagausėjęs cholesterolis).

Rūkymas - didysis nepriklausomas koronarinis širdies ligos ir kitų aterosklerozinių ligų rizikos veiksnys. Deja, daugiau kaip 60 proc. rūkalių tuo netiki. Koronarinė širdies liga – tai širdį maitinančių koronarinių (vainikinių) kraujagyslių laipsniško siaurėjimo ir užsikišimo procesas.

Rūkymas skatina ne tik širdies, bet ir kitų kraujagyslių aterosklerozę:

  Padvigubėja smegenų insulto rizika;

  Siaurėja kojų kraujagyslės;

  Gali atsirasti pilvo aneurizma;

  Venose gali susiformuoti trombai, kurie gali atitrūkti ir patekti gyvybiškai svarbius organus

Kiekvieną kartą užtraukiant cigaretės dūmą, į organizmą patenka apie 50 mg. nikotino, kuris yra galingas nervų sistemos stimuliatorius.

4. Rūkymo poveikis gliukozės apykaitai. Gliukozės apykaitos sutrikimai nulemia cukrinio diabeto atsiradimą. Sergantieji dažniausia, 2 tipo, cukrinio diabeto forma kelis kartus dažniau patiria pavojingų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų – miokardo infarktą, insultą ir kt.

Nustatyta kad rūkaliams padidėja kortizolio ir augimo hormono sekrecija. Žinoma, kad šie hormonai blogina jautrumą insulinui. Be to parūkius organizme aptinkame daugiau laisvųjų  riebalinių rūgščių ir glicerolio, nurodančių lipolizės riebaliniame audinyje suaktyvėjimą.

Taigi rūkymas neigiamai veikia įvairias medžiagų apykaitos grandis, pablogina sveikatą ir padidina lėtinių ligų atsiradimo riziką.

5. Rūkymo įtaka virškinamajam traktui. rūkant didėja sergamumas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Ilgalaikių moterų tyrimo metu 2000 metais buvo nustatyta, kad opalige serga 10 proc. rūkančių, 6.4 proc. rūkiusiųjų ir tik 5.4 proc. niekada nerūkiusių moterų. Atmetus kitų žalingų veiksnių įtaką, buvo nustatyta, kad rūkymas sergamumą opalige riziką padidina 1.8 karto.

Sergamumas opalige tiesiogiai susijęs su surūkomų cigarečių skaičiumi. Rūkantiesiems opos blogiau gyja ir dažniau recidyvuoja. Įrodyta, kad rūkant didėja skrandžio sulčių rūkštingumas, mažėja kraujotakos greitis skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinėse.

Gana reikšmingas rūkymas yra kasos ligoms, kepenų, tulžies latakų ir tulžies pūslės funkcijai.

Rūkančiųjų mirtingumas nuo kepenų cirozės komplikacijų yra 5 kartus didesnis nei niekada nerūkiusiųjų.

6. Rūkymas ir plaučių ligos. Rūkymas yra vienas iš pagrindinių  daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchitinės astmos ir plaučių vėžio, rizikos veiksnių. Rūkantis žmonės lėtiniu bronchitu 5.5 karto, o plaučių vėžiu – 10 kartų dažniau negu niekada nerūkiusieji.

Rūkančių tėvų vaikai taip pat dažniau serga lėtiniu bronchitu, bronchine astma ir plaučiu vėžiu. Rūkančiųjų mirtingumas nuo plaučių ligų yra didesnis negu nerūkančiųjų. Mirtingumas didesnis tų rūkančiųjų, kurie surūko daugiau cigarečių, pradeda ankščiau rūkyti ir giliau įkvėpia dūmus.

Pavojus susirgti kvėpavimo organų ligomis ypač padidėja, jei rūkaliai dirba kenksmingomis sąlygomis.

Rūkantiesiems greičiau vystosi kvėpavimo takų uždegimas – išsiskiria daugiau akroleino ir acetalchido.  Pastarasis sukelia kvėpavimo takų gleivinės uždegimą. Plaučių ligomis daugiau serga pasyvūs rūkaliai, tai yra žmonės, kuriems tenka būti prirūkytoje aplinkoje.

7. Rūkymo poveikis nėščiosioms. Rūkymas ypatingai pavojingas nėščiosioms, nes cigaretė suerzina ir padidina vaisiaus širdies plakimą, sumažina deguonies kiekį. Vaisius lėčiau auga, didėja komplikacijų galimybė – gimsta mažesnio svorio, kūdikis su mažesnėmis smegenimis…

Valstybės biudžeto išlaidos rūkymo

sukeltoms ligoms gydyti

Rūkymas ne tik kenkia rūkalių bei šalia gyvenančių žmonių sveikatai, bet ir daro žalą valstybės biudžetui.

Ekonominė žala

1. Lietuvos valstybės biudžetas dėl rūkymo sukeltų ligų kasmet praranda apie 51 mln. litų. Čia neįskaičiuotos lėšos gydytojų konsultacijų apmokėjimui, vaistams, bei slaugos priemonėms. Neįskaičiuoti pinigai, reikalingi žmonių, sergančių inkstų ir kasos piktybinėms ligoms, išeminiu insultu, diabetui gydymui. Daugelio išvardytų ligų priežastis – ilgametis intensyvus rūkymas. Vieno stemplės ar plaučių vėžiu sergančio asmens gydymas kainuoja apie 15 tūkst. litų. Lietuvoje kasmet užregistruojama daugiau kaip 1600 diagnozuotų trachėjos ir plaučių vėžio atvejų.

2.       Jei per vieną dieną asmuo surūko 1 pakelį cigarečių, kainuojantį vidutiniškai 3 Lt. , tai cigaretėms jis išleidžia: Per 1 savaitę   3*7=21 Lt.                      Per 1 metus       3*365=1095 Lt.

                           Per 1 mėnesį    3*30=90 Lt.

Žemiau pateikiamos Lietuvos valstybės biudžeto išlaidos rūkymo sukeltoms ligoms gudyti 2000 metais

Viso                              40638.997       2113.329         8244.007         50996.334       100.00

Patarimai kaip mesti rūkyti

1.                   Mažinti cigarečių skaičių;

2.                   surūkyti tik puse cigaretės;

3.                   kasdien vėlinti pirmosios cigaretės užsidegimą 1 valanda;

4.                   iš pat pradžių nuspręsti, kiek tą dieną cigarečių surūkysite;

5.                   pasistengti, kad „po ranka” būtų ne cigaretė, o stiklinė sulčių;

6.                   nerūkyti automatiškai;

7.                   laikyti cigaretę priešingoje rankoje nei esantį įprotį, cigarečių pakelį laikyti vis kitoje vietoje;

8.                   nepirkti cigarečių dėžėmis. Palaukti kol cigarečių pakelis bus tuščias, tik tuomet  pirkti kitą;

9.                   padaryti rūkymą nemaloniu;

10.               jei mėgstate rūkyti su draugais, rūkykite vieni. Pastatykite savo kėdę į nepatogią vietą, kurioje negalėtumėte galvoti nieko kito tik apie cigaretes ir jų neigiamą poveikį;

11.               rinkti savo nuorūkos į didelį stiklinį indą, kad matytumėte kiek šiukšlių jūs sukuriate.

Prieš metant

Negalvokite, kad nerūkysite niekada. Galvokite, kad nerūkysite šiandien. Išvalykite savo drabužius, kad neliktų cigarečių kvapo.

Kokie sveikatos pokyčiai vyksta metus rūkyti?

  Po 20 min. kraujo spaudimas ir pulsas normalizuojasi;

   po 8 val. kraujyje dvigubai sumažėja nikotino ir anglies monoksido, normalizuojasi įsotinamas deguonis;

   po 24 val. anglies monoksidas jau pašalintas iš organizmo, plaučiai jau pradeda valytis nuo gleivių ir kitų dėl rūkymo susidariusių audinių irimo;

   po 48 val. nikotino organizme nebėra, žymiai pagerėja uoslės ir skonio jutimai;

  po 72 val. kvėpuoti darosi lengviau, nes prasideda bronchų relaksacija;

   2-12 sav. , 3-9 mėn. pagerėja organizmo kraujotaka, sumažėja kosulys, dusulys, lengvėja kvėpavimas, nes 10 proc. pagerėja plaučių funkciniai rodikliai;

   po 5 metų dvigubai sumažėja širdies priepuolio tikimybė;

  po 10 metų dvigubai sumažėja plaučių vėžio tikimybė, širdies priepuolio tikimybė tokia pat kaip ir niekada nerūkiusio.

Kokie abstinencijos simptomai yra būdingi sveikimo laikotarpiui ir kaip juos įveikti?

Rūkymo nutraukimas

Mesti rūkyti dar svarbu žmonėms, kurių rizika susirgti koronarine širdies liga yra padidėjusi tiems, kurie jau serga. Dėl tam tikrų faktorių kai kuriems žmonėms mesti rūkyti sunkiau.

Tai gali lemti šie veiksniai:

  žemesnis išsilavinimas, mažesnės kvalifikacijos darbai;

  vyresnis amžius;

  gausesnis alkoholio vartojimas;

  polinkis į depresiją;

  mažesnis savikontrolės laipsnis.

            Nepaisant suvokiamos rūkymo žalos, neretai bandymai mesti rūkyti baigiasi nesėkme. Padėti gali specialios metimo metodikos, nikotino pakaitalai (kramtomoji guma, pleistrai), taip pat centrinio poveikio vaistai, mažinantys poreikį rūkyti.

Rūkymo nutraukimo nauda dvejopa: ankstyva – kraujo krešimo parametrų ir ir endotelio funkcijos pagerėjimas, vėlyvesnė – aterosklerozės sulėtėjimas ir netgi regresija.

Apibendrinimas

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas antras žmogus, pradėjęs rūkyti jaunas ir rūkantis toliau, neišvengiamai mirs nuo tabako sukeltos ligos. Išsivysčiusiose šalyse rūkymas lemia apie trečdalį vyrų mirčių. Lietuvoje rūko 53 proc. vyrų ir 16 proc. moterų. Ne veltui rūkymas vadinamas XXI amžiaus liga. Didėjantis rūkančiųjų, ypač jaunų skaičius, leidžia teigti, kad šiandien rūkymo prevencijos jau nebeužtenka. Valstybė turi ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie norėtų atsisakyti žalingo įpročio. Tyrimo duomenimis, savo valios pastangomis mesti pavyksta vos 3 proc. rūkalių. Kitaip tariant, mesti rūkyti jiems prireiktų 11 bandymų, tai truktų 18.6 metų.

Rūkaliai paprastai teisinasi, kad rūkymas yra jų asmeninis reikalas. Tačiau iš tikrųjų rūkymas kenkia ne tik rūkančiajam, bet ir aplinkiniams. Už rūkymą moka ne tik rūkalius, bet ir visuomenė. Tačiau daugiausia rūkymas kainuoja valstybei. Kasmet valstybė dėl rūkymo sukeltų lygų stacionariam gydimui ir reabilitacijai išleidžia 51 mln. litų.

Pasaulinė sveikatos organizacija rūkymą apibrėžia kaip ligą, priklausomybės nuo tabako sindromą. Tabako dūmuose esantis nikotinas sukelia priklausomybę nuo tabako, todėl, metus rūkyti, atsiranda abstinencijos simptomų – irzlumas, nepasitenkinimas, pyktis, nerimas, susilpnėja dėmesys. Rūkalius, norėdamas palengvinti šiuos simptomus, užsirūko. Akivaizdu, kad norintiems mesti rūkyti būtina pagalba.

Ankščiau nusprendusieji mesti rūkyti turėjo vieną galimybę – vartoti nikotino pakaitinės terapijos priemones, kai tabakas yra keičiamas nikotino prisotintomis priemonėmis. Šiuo metu yra siūlomas naujos kartos nikotino neturintis preparatas – bupropiono hidrochloridas.

Bupropiono hidrochlorido preparatai yra dvigubai efektyvesni už   nikotino pakaitines terapijos priemones. Naujieji preparatai veikia pripratimo prie nikotino centrus galvos smegenyse – slopina troškimą rūkyti ir nemalonius abstinencijos simptomus.

Didžiausia susirūpinimą kelia tai, kad kasmet nuo tabako sukeltų ligų pasaulyje miršta 4 mln. žmonių. Kiek iš jų galėtų būti išgelbėti, jei būtų imtasi efektyvių priemonių? Akivaizdu, kad vien gydytojų pastangų neužtenka. Pasaulio  organizacijos duomenimis, metus rūkyti sulaukus 50 metų mirties per artimiausius 15 metų rizika sumažėja net 50 proc. norint nugalėti priklausomybę nuo tabako, kuri yra tokia pat stipri, kaip ir priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, reikia naudoti tiktai efektyvias priemones. Tačiau nauji preparatai yra prieinami ne visiems visuomenės nariams.

Išvados:

      Iš visų 66 apklaustųjų 35% rūko, 6% mano, kad rūkymas tai liga, 94% kad tai įprotis.

      17% visų rūkančiųjų nenori mesti rūkyti, 83% visų rūkančiųjų nori mesti.

      83% visų apklaustųjų mano, kad mesti rūkyti sunku, 17% mano, kad lengva.

Naudota literatūra

1.     Rūkymas ir visuomenė. Lietuvos širdies asociacija.

2.     Vaikai klausia. L.Gasiliauskas, K.Levickaitė, G.Našlėnas. 2001 Vilnius.