PAGILINTO BIOLOGIJOS KURSO TEMŲ IŠPLANAVIMAS 12 KL. 2001/2002 M.M.

Algirdas Vilkas, Mažeikių Kalnėnų vidurinės mokyklos biologijos mokytojas metodininkas

 

Tikslai:

 

v      Padėti suprasti gyvosios gamtos organizacijos lygius, gyvybės apraiškų fizikinius ir cheminius pagrindus.

v      Padėti suprasti ląstelinės sandaros privalumus, gyvų organizmų sandaros ir funkcijų vienybę.

v      Padėti suprasti gyvybės tęstinumo esmę, pagrindinius kokybinių ir kiekybinių organizmo požymių paveldėjimo ir jų kintamumo dėsningumus.

v      Padėti suprasti, kad žmogaus individualumą apsprendžia ne tik paveldėtos savybės, bet ir asmeninė iniciatyva bei aplinka.

v      Padėti suprasti bendruosius gyvojo pasaulio raidos dėsningumus, žmogaus ir viso gyvojo pasaulio evoliucijos sąsajas.

v      Padėti suprasti gyvybės formų įvairovę, susieti ją su gyvenimo sąlygų kitimu ir organizmų prisitaikymu.

v      Padėti pasiruošti mokykliniam ir valstybiniam biologijos egzaminui.

Eil. Nr.

Data

 

Temos ir potemės

 

Praktikos darbai

1.

09 05

Biologijos egzamino turinys. Ankstenių metų  užduočių nagrinėjimas. Pagilinto biologijos kurso planavimas.

 

I.                     LĄSTELĖ – ORGANIZMO STRUKTŪRINIS IR FUNKCINIS ELEMENTAS. AUDINIAI

1. Gyvųjų organizmų cheminė sudėtis

2.

09 12

Organizmams svarbūs cheminiai elementai (Mg, Cu, Cl, P, J, Fe, Ca, K, Na), jų biologinė reikšmė. C, O, H, N, P, S įeinatys į organinių junginių sudėtį. Angliavandeniai (monosacharidai, disacharidai ir polisacharidai, esminiai skirtumai ir biologinė reikšmė). Apibūdinti angliavandenius kaip rezervines, statybines, energetines medžiagas, pateikti pavyzdžių).

Krakmolo nustatymas jodo reakcijos būdu

3.

09 19

Lipdai ir jų įvairovė (vaškai, riebalai, steroidai, fosfolipidai). Fosfolipidų sandara (hidrofilinės ir hidrofobinės savybės), reikšmė biologinėms membranoms susidaryti. Baltymai (aminorūgšties molekulės sandara, peptidinės jungtys). Baltymų struktūros keturi lygmenys. Denatūracija (nuo pH ir temperatūros). Baltymų staybinės, apsauginės, transportinės, katalizinės funkcijos, pavyzdžiai. Fermentai, jų veikimas ir vaidmuo ląstelės gyvybiniuose procesuose.

 

4.

09 26

Nukleodido sandara. DNR ir RNR, biologinė reikšmė. RNR tipai ir funkcijos. Apibūdinti ATP kaip nukleotidą.

 

2. Ląstelės sandara ir funkcijos

5.

10 03

Eukariotinės ir prokariotinės ląstelės sandara, eminiai skirtumai. Pagrindinės ląstelės struktūros (citozolis, branduolys, plazminė membrana, ląstelės sienelė, mitochondrijos, chlorolastai, ribosomos, endoplazminis tinklas, Goldžio aparatas, lizosomos, vakuolės), paaiškinti jų funkcijas, atpažinti šias struktūras schemose. Ląstelės membranų sandara (lipidaiir baltymai). Medžiagų judėjimas į ląstelę ir iš jos (pasyvioji ir aktyvioji pernaša, difuzija, osmosas, endocitozę, egzocitozę), atpažinti schemose ir palyginti skirtingus medžiagų patekimo į ląstelę būdus.

Plazmolizės tyrimas

6.

10 10

Ta pati tema (tęsinys)

 

7.

10 17

Ląstelės branduolys, apvalkalėlio, branduolėlio, chromatino funkcijos. Schemose atpažinti augalinę ir gyvūninę ląsteles, šių ląstelių pagrindiniai skirtumai, gyvybiniai procesai. ATP kaip ląstelės energetinė medžiaga. Fotozintezė, kvėpavimas ir rūgimas.  Kvėpavimo etapai (glikolizė, krebso ciklas, elektronų pernašos grandinė). Kvėpavimo ir degimo palyginimas.

Fotosintezės metu išsiskyrusio deguonies nustatymas

8.

10 24

Ląstelės ciklo etapai. Mitozės fazės.

 

 

 

10 29 – 11 02 moksleivių rudens atostogos

 

9.

11 07

Augalų ir gyvūnų audiniai, jų funkcijos, sandara ir vieta. Audinių atpažinimas schemose (asimiliacinis, apytakinis, epitelinis, kraujas, nervinis, raumeninis).

 

II.                   ORGANIZMŲ GENETIKA, EVOLIUCIJA IR ĮVAIROVĖ

1. Genetinės informacijos organizacija ląstelėje ir jos realizavimas

10.

11 14

Chromosomų cheminė sudėtis, chromatinas. Nurodyti , kur ląstelėje yra DNR (branduolyje, mitochondrijose, plastidėse). Homologinės ir nehomologinės chromosomos. Plazmidė. DNR kaip genetinės informacijos nešiklis.

 

11.

11 21

DNR dvigubėjimo reikšmė. Replikacija ir transkripcija bei komplementarumo reikšmė šiuose procesuose.Genas kaip paveldimos informacijos vienetas. Genų sukibimas chromosomose. Genetinis kodas.

 

12.

11 28

Baltymų sintezė ląstelėje. Genų inžinerija kaip metodas transgeniniams organizmams kurti

 

2. Paveldimumas ir kintamumas.

13.

12 05

Kombinacinis kintamumas, jo priežastys (krosingoveris, nepriklausomas homologinių chromosomų porų išsiskyrimas mejozėje). Monohibridinis ir dihibridinis kryžminimai, jų schemos. Analizuojamasis kryžminimas.

 

14.

12 12

Alelių sąveika: visiškas ir tarpinis dominavimas, kodominavimas (kraujo grupių paveldėjimo pavyzdys). Genetikos uždavinių sprendimas.

 

15.

12 19

Autosomos ir lytinės chromosomos, lyties ir su lytimi sukibusių požymių paveldėjimas. Paveldimos ligos. Genealoginis medis. Genų, chromosomų, genomų mutacijos. Mutacijų, įvykusių somatinėse ir lytinėse ląstelėse paveldėjimas.

 

 

 

12 24 – 01 04 Šv.Kalėdų atostogos

 

16.

01 09

Genetikos kurso apibendrinimas.

Kintamumo variacinės eilės sudarymas ir variacinės kreivės braižymas

3. Organizmų sisteminis giminingumas ir įvairovė

17.

01 16

Č.Darvino gamtinės atrankos teorija (paveldimas kintamumas, kova už būvį, gamtinė atranka). Pagrindiniai žmogaus evoliucijos etapai ir pagrindinių morfologinių požymių kitimai (kaukolės, smegenų, galūnių). Iškastinės gyvūnų liekanos (homologiniai organai, rudimentai, atavizmai). Gamtinė ir dirbtinė atranka, atrankos rūšys (krytingoji, stabilizuojančioji ir išskiriančioji), jų reikšmė gamtoje ir selekcijoje.

 

18.

01 23

Rūšies sąvoka, jos morfologiniai, fiziologiniai, genetiniai kriterijai. Veislės. Mutacijų, kombinacinio kintamumo, izoliacijos ir atrankos reikšmė rūšių susidarymui. Organizmų evoliucinis (filogenetinis) giminingumas kaip klasifikacijos pagrindas.

 

19.

0130

Organizmų sistematika. Organizmų karalystės (bakterijos, augalai, grybai, gyvūnai). Virusai kaip neląstelinė gyvybės forma. Atpažinti organizmus pagal ląstelių sandaros ypatumus. Taksonominiai rangai (rūšis, gentis, šeima, būris (eilė), klasė, tipas (skyrius)).

 

III.                 ORGANIZMAS IR APLINKA

1. Ekosistemos ir biosfera

20.

02 06

Ekosistemos apibūdinimas. Ekologinės bendrijos samprata. Gamintojai, gyvaėdžiai ir skaidytojai, jų tarpusavio ryšiai ir labiausiai paplitusių gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų  pavyzdžiai Lietuvos sausumos ir vandens ekosistemose.

Dirvožemyje gyvenančių organizmų įvairovės tyrimas.

21.

02 13

Mitybos grandinių ir tinklų schemos, mitybos lygmenys. Organizmų santykiai mitybos tinkle. Energijos pasiskirstymas mitybos lygmenyse. Produkcijos piramidės.

 

22.

02 20

Azoto, fosforo vandens, anglies ir deguonies apytaka biosferoje, šių apytakų schemos. Medžiagų apytakos biosferoje reikšmė ekosistemų organizmams. Biomų ir biosferos sąvokos. Daugiametė bendrijų kaita (jos pavyzdžiai).

 

2. Populiacijos

23.

02 27

Populiacijos apibrėžimas. Abiotinių ekologinių veiksnių apibūdinimas. Organizmų prisitaikymas prie aplinkos. Populiacijos augimo kreivė. Populiacijos neriboto dauginimosi potencija ir aplinkos pasipriešinimas. Ekologinė niša. Konkurencijos pavyzdžiai. Tikrosios bendruomenės.

 

3. Žmogaus ekologija ir aplinkosauga

24.

03 06

Žmonių populiacijos gausumo reguliavimo veiksniai, savireguliacijos pavyzdžiai. Antropogeninis poveikis aplinkai. Taršos šaltiniai. Šiltnamio efektas, ozono skylė. Vandens, dirvožemio ir oro taršos įvertinimas. Organinių atliekų poveikis vandenyje mikroorganizmų skaičiui, jų rūšinei sudėčiai ir deguonies koncentracijai. Žemės ūkio ekosistemos. Dirvų erozija. Bioįvairovės išsaugojimas.

 

25.

0313

Ekologijos kurso temų apibendrinimas.

Mielių populiacijos augimo tyrimas. Raudonosios knygos nagrinėjimas.

IV.                 PAGRINDINĖS ORGANIZMO FUNKCIJOS

1. Medžiagų ir energijos apykaita

26.

0320

Fotosintezės ir kvėpavimo ryšys augale ir biosferoje. Augalų lapai ir jų prisitaikymas fotosintezės procesui. Virškinimo sistemos sandara, virškinimo procesas, virškinimo liaukos ir reikšmė. Maisto medžiagų energetinė vertė, subalansuota mityba, vitaminai/

 

 

 

03 25 – 03 29 Šv. Velykų atostogos

 

2. Medžiagų pernešimas ir šalinimas

27.

04 03

Vandens ir sausumos stuburinių kvėpavimo sistema, jos atskirų dalių ir funkcijų palyginimas. Deguonies patekimas į augalų, bestuburių ir stuburinių organizmus (žiotelės, žievlęšiukai, visas kūno paviršius, žiaunos, trachejos, plaučiai). Žmogaus plaučių sandara. Transpiracija.

 

28.

04 10

Žmogaus organizmo vidinė terpė (kraujas, limfa, audinių skystis). Kraujo ir audinių skysčio reikšmė medžiagų pernešimui. Kraujo apsauginės funkcijos. Žmoagus kraujotakos sistema. Širdies darbas. Šalinimo sistema, jos sandaros ir funkcijų aiškinimas. Oda.

 

3. Judėjimas

29.

04 17

Griaučiai, pagrindinės griaučių dalys ir funkcijos. Kaulų sandara.  Sąnario sandara. Judėjimo tipai (pseudopodijomis, žiuželiais, blakstienėlėmis, raumenimis). Raumenų darbas.

 

4.  Dauginimasis ir individualus vystymasis

30.

04 24

Augalų ir gyvūnų nelytinis dauginimasis. Klonavimas. Augalo žiedo sandara. Augalų apdulkinimo būdai. Vaisių ir sėklų susidarymas, vaisių įvairovės biologinė reikšmė. Augalų kartų kaita (papartis). Dvigubas apvaisinimas. Gametofito ir sporofito apibūdinimas.

 

31.

05 01

Mejozė kaip lytinių ląstelių susidarymo būdas. Gyvūnų išorinis ir vidinis apvaisinimas. Žmogaus lytinių organų sistema. Zigotos, blastulės ir gastrulės stadijos. Embrioninio vystymosi etapų atpažinimas schemose. Varliagyvių ir žinduolių poembrioninis vystymasis (tiesioginis ir netiesioginis). Žmogaus zigotos susidarymas. Rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų, medikamentų poveikis žmogaus gemalo vystymuisi.

 

5. Organizmo veiklos reguliavimas ir orientavimasis aplinkoje

32.

05 08

Nervo sandara, nervų rūšys (juntamieji, judinamieji, mišrieji). Nervinio signalo perdavimas. Neurono dalys. Centrinė, periferinė nervųsistema, jų funkcijos. Galvos smegenų pagrindinės dalys ir zonos. Reflekso lankas. Reflekso tipo atpažinimas (sąlyginis ar nesąlyginis). Žmogaus išorės ir vidaus sekrecijos liaukos. Analizatoriai, jų funkcijos ir sandaros apibūdinimas. Augalų reakcija į aplinkos dirgiklius.

 

33.

05 15

Pagrindinių organizmo funkcijų praktiniai darbai: sėklų dygimo  priklausomybė nuo aplinkos sąlygų tyrimas, kiaušinio baltymo skaidymo tyrimas, vandens ir jame ištirpusių medžiagų judėjimo augalo stiebu tyrimas ir kt.

 

34.

05 22

Brandos egzaminų užduočių nagrinėjimas ir analizė.