MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS

_________________________

                                       Kalnėnų vidurinės mokyklos

                                       10a klasės mokinių

                                        J.Jurdonaitės,E.Vaškytės,

                                        M.Bušmos,E.Jackūno

 

                                PROJEKTAS

1.      Kokiomis ligomis dažniausiai sergate?

2.      Kiek pamokų per trimestrą praleidžiate dėl ligos ?

3.      Ar esate paveldėje iš tėvų kokią ligą ? Jeigu esate, tai kokia ?

4.      Ar dažnai sergate infekcinėmis ligomis ? (gripas, sloga, angina, bronhitas, skrandžio ligos, pilvo skausmai)

5.      Ar kreipiatės pas gydytoją, kai sergate ?

6.      Kokį gydimą naudojate ?

7.      Kaip dažnai pasikartoja ši liga ?

 

Text Box: 1)

 

Iš visų apklaustųjų, 50% serga gripu, apie 35% kamuoja sloga, 11% angina, 4% kitos ligos.

2)

 

Daugiausiai pamokų per trimestra dėl ligos praleidžia iki (700pamokų) aštuntokai, o mažiausiai šeštokai ir vienoliktokai.Iš šešiolikos dešimtoku penki mokiniai nepraleidžia nė vienos pamokos dėl ligos nors ir sirguliuoja.

 

3)

 

 

 

 

 

55% apklaustųjų atsakė ne jog iš tėvų nėra paveldėję jokių ligų.13, 5% atsakė

nežinantys, o tik 7% atsakė, teigiamai.

4)

Uždavus klausimą ar mokiniai dažnai serga infekcinėmis ligomis, iš gautų rezultatų paaiškėjo, kad ligos kamuoja nelabai dažnai. Tik kartą, du per metus.

5)

Iš visų apklaustųjų mokinių 58, 4% susirg3 nesikreipia 5 gydytojus, o likę 41, 6% -kreipiasi.

6)

Iš 96 apklaustųjų, beveik visi naudoja ir vaistažoles ir vaistus, o 19 visai nenaudoja jokio gydymo.

 

Vaikų ligos

Kas žinotina apie užkrečiamąsias ligas

Užkrečiamųjų, arba infekcinių,vaikų ligų sukėlėjai yra įvairios bakterijos,virusai, taip pat pirmuonys - amebos, liamblijos ir kt. Prie užkrečiamųjų ligų dar priskiriamos kirmėlinės ligos, kuriomis susergama užsikrėtus įvairių kirmėlių kiaušinėliais.

Užkrečiamos ligos plinta įvairiais būdais.Iš ligonio sukėlėjai patenka į aplinką, kuri tampa pavojinga sveikiems žmoniems, ypač vaikams. Šiomis ligomis galima užsikrėsti tiesiog nuo ligonio ir per ligonio užkrėstą orą,maistą, vandenį, vartojant nrdezinfekuotus jo indus, rankšluosčius ir kitus namų apyvokos daiktus.Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai į organizmą gali patekti pro pažeistą odą ir gleivinę. Vienas ligas perneša musės, erkės ir kiti vabzdžiai, taip pat graužikai (žiurkės, pelėnai), kitas – naminiai gyvuliai (šunys, katės).

Sloga, nosiaryklės ir gerklės uždegimu, gripu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, taip pat trahėjos, trahėjos ir bronchų, bronchų ir plaučių uždegimu vaikai dažniausiai suserga užsikrėtę tam tikrais virusais arba bakterijomis, o ne peršalę, kaip dažniausiai mano tėvai.

Pasitaiko žmonių, kurie patys neserga užkrečiamąja liga, bet nešioja jos sukėlėją.Dėl to jie pavojingi aplinkiniams.

Kiekvienai užkričiamajai ligai būdingas inkubacinis priodas (laikas tarp apsikrėtimo ir ligos požymių atsiradimo).Per šį periodą ligos sukėlėjai daugnasi užsikrėtusio vaiko organizme, ir kai tik jis nusilpsta,- vaikas suserga.Jeigu žinote, ka vaikas bendravo su ligoniu, t.y. galėjo užsikrėsti infekcineliga, - kruopščiau jį prižiūrėkite,kad nepavargtų, ilgiau su juo būkite gryname ore, nebendraukite su kitais vaikais. Taip prižiūrimas vaikas lengviau ir greičiau persirgs. Žinokite, kad užgrūdinti, stiprūs vaikai užkrečiamosiomis ligomis serga rečiau.

Užkrečiamųjų ligų yra daug. Kiekvieną iš jų sukelia vis kitas sukėlėjas.Be to , jų pasitaiko nevienodai dažnai.Visame pasaulyje likviduoti raupai, mūsų respublikoje nebesergama maliarija, poliomielitu, retai pasitaiko vidurių šiltinė, itin retai – difterija.Dėl skiepijimų labai sumažėjo susirgimų kokliušu, tymai, tuberkulioze, stblige. Ne visos užkrečiamosios ligos vienodai pavojingos. Tačiau, nesvarbu kokia būtų užkrečiamoji liga, vis tiek susilpnina vaiko organizmą ir sulėtina jo vystymąsi. Todėl saugokite vaikus nuo užkrečiamųjų ligų.

 

Dažnos vaikų užkrečiamosios ligos

Skarlatina.Tai ūminė, gerokai paplitusi užkrečiamoji liga, kurią sukelia streptokokai. Jai dažnaniau serga vaikai nuo 3 iki 8 metų.Ligos sukėlėjai atsparūs aplinkai, todėl užkrečiama ne tik nuo ligonio, bet ir per jo apkrėstą maistą, ypač pieną.Suserga ne visi vaikai, bendravę su ligoniu arba kitais būdais užsikrėtę streptokokais. Vaikai iki 3 metų skarlatina serga retai.

Inkubacinio periodo trukmė – nuo kelių valandų iki 12 dienų, dažniausiai –2 – 4 dienos.Liga prasideda staga. Ima skaudėti gerklę, galvą, pilvą, pakyla kūno temperatūra, vaikas vemia.Ligos pradžioje liežuvis dūna rausvokas, su baltomis apnšomis, kraštai avietinės spalvos.Gomurys, žiotys, tonzilės raudoni – burna kaip išplikyta. Raudonos glivės fone gali būti netaisiklingų vyšnių spalvos taškelių – žvaigždučių ir baltų apnašų.Pirmos paros pabaigoje antros pradžioje ant kaklo, krūtinės, o vėliau ant viso kūno atsiranda daug smulkių,aguonos grūdo didumo avietinės spalvos spuogelių.Išbėrimas gausesnis vidiniuose dilbio, žasto paviršiuose, ant kaklo ir pilvo apačioje, veidas raudonas, o viršutine lupa ir smakras balti. Per dvi dienas liežuvis pasidaro švarus, ryškiai avietinės spalvos. Per keletą dienų nukrinta kūno temperatūra, išnyksta spuogeliai, ligonio būklė pastebimai gerėja.Antrą ligos savaitę oda pradeda luptis, pleiskanoti, ypač nuo delnų ir padų. Jeigu ligonis buvo gyditas penicilinu ir kitais pnicilino gropės atibiotikais, oda gali nesilupti.Ne visi vaikai skarlalina serga sunkiai. Kai kuriems išbėrimas būna negausus, kūno temperatūra neaukšta, savijauta npablogėja. Vaikas niekuo nesiskundžia arba jam nesipriai skauda galvą ir gerklę. Tačiau, kokia bebūtų skarlatinos forma, ji vis dėlto yra pavojinga liga, nes gali atsirasti pavojingų komplikacijų, pavyzdžiui, širdies raumens ar ikstų uždegimas. Kai pirmomis ligos valandomis iškviečiamas gydytojas ir ligonis laikosi lovos režimo, gydomas pagal gydytojo nurodymą antibiotikais bei kitaisvaistais, - skarlatina praeina be komplikacijų.

Skarlatina. užkrečiama 22 dienas. Taigi tiek dienų ligonis negali bendrauti su sveikais vaikais. Jeigu gydytojas nustatė skarlatinos diagnozę, įspėkite kaimynus, pažįstamus, gimines, kad jei atsitiktinai neužeitų pas jus su sveikais vaikais.   

Ligonio baltiniai, indai ir žaislai (kuriuos galima) išvirinami, o menkaverčiai žaislai, knygos sunaikinamos. Buvusiems kartu su ligoniu sveikiem vaikams 7 dienas negalima bendrauti su kitais vaikais.

Reikia saugoti vaikus nuo sergančiųjų pūliniais, angina, skarlatina.Staiga susirgusiam vaikui, kuris skundžiasi gerklės skausmu, vemia, kuo skubiausiai iškvieskite gydytoją.Jeigu jis nustatys skarlatiną ir patars vaiką gydyti ligoninėje, nepalikite ligonio namie.

Namie paliekamiligoniai kurie serga nesunkiai ir yra nepavojingi kitiema, t.y. jeigu nėra mažų vaikų bei suaugusųjų, dirbančų visuomeninio maitinimo įstaigose, prekyboje arba vaikų įstaigoje.

Pasveikusį vaiką turi apžiūrėti gydytojas, kad būtų galima laiku nustatyti, ar neprasidėjo ligos komplikacijos.

Nuo skarlatinos skiepų nėra. Ja persirgus, lieka pastovus imunitetas.

Raudonukė. Tai nesunki užkrečiamoji liga. Ją sukelia tam tikras virusas.Inkubacinio periodo trukmė –2 –3 savaitės.Ligos pradžia staigi. Dažniausiai liga prasideda lengvu kosuliu, sloga dažniausiai truputį pakyla kūno temperatūra, parausta akys, skauda gerklę. Jau ligos pradžioje ant veido ir viso kūno atsiranda nedaug stambių rausvų, truputį iškilusių virš odos, tarpusavyje nesusiliejančių dėmelių. Jos išnyksta per 2-3 dienas.Be to, ligos pradžioje iki žirnio didumo padidėja pakaušio bei sprando limfmazgiai. Jie būna kieti, neskausmingi. Ligą gali nustatyti tik gydytojas.

Susirgusio raudonuke vaiko neizoliuokite, tik įspėkite savo draugus, kaimynus, pažystamus, nes, pavyzdžiui, nėščiai moteriai susirgus raudonuke, pažeidžiamas vaisius.

Raudonukė gydoma karščiavimą slopinančiais ir niežėjimą mažinančiais vaistais.Karščiuojantis žmogus turi laikytis lovos rėžimo. Sergantis žmogus aplinkinius gali užkrėsti jau likus septynioms dienoms ligi ligos pradžios, be to, aplinkiniams jis yra pavojingas ligi dviejų savaičių prieš dingstant odos bėrimui.

Persirgus raudonuke, lieka pastovus imunitetas.

Tymai. Tai užkrečiamoji liga , kurią sukelia tam tikras virusas. Dabar vaikai tymais serga daug rečiau, nuo jų skiepijama.

Užkrečiama tik pabuvus kartu su ligoniu. Mat ligos sukėlėjas yra neatsparus aplinkos veiksniams. Tymai labiausiai užkrečiama liga, nes visi neskiepytieji, susitikę su ligoniu, suserga. Inkubacinio periodo trukmė –7 –21 diena.

Liga prasideda staiga. Pakyla kūno temperatūra, atsiranda sloga ir kosulys. Parausta akys, jos bijo šviesos. Burnos gleivinėje atsiranda raudonų, o ant skruostų gleivinės – baltų, lyg kreidos kruopelių dėmių. Sutrinka bendra ligonio būklė, jis nevalgo, o maži vaikai gali pradėti viduriuoti.Aukšta temperatūra laikosi 4 – 6 dienas. Ketvirtą – šeštą ligos dieną ligonį išberia raudonomis dėmelėmis. Iš pradžių jų atsiranda už ausų, ant kaklo, vėliau išplinta visame kūne. Dėmelės didėja, kol visas kūnas pasidaro raudonas. Kartais po tymų oda lieka šiek tiek marga.

Tymai užkrečiami 5-6 dienas prieš išbėrimą ir tiek pat po išbėrimo. Jeigu motina yra persirgusi tymais ir kūdikį maitina krūtimi, jis iki 3-4 nėnesių šia liga suserga labai retai.

Tymai yra labai pavojingi sergantiems rachitu, mažakraujyste, blogai augantiems, nutukusiems, taip pat vyresniems vaikams, nusilpusiems nuo kitų ligų. Jiems gali atsirasti komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių ir ausų, retai – galvos smegenų uždegimas. Visiems ligotiems vaikams ir bendravusiems su ligoniu pačioje ligos pradžioje suleidžiamas gamaglobinas.

Nenustatinėkite tymų diagnozės patys. Vaikui staiga susirgus, iškvieskite į namus gydytoją. Žinokite, tymų virusas yra labai lakus. Su oro srove jis gali patekti iš vieno aukšto į kitą, o pro įvairius plyšius – iš vieno buto į kitą. Dėl to, susirgus vaikui tymais, įspėkite kaimynus, pažystamus, gimines.

Nebijokite skiepytis nuo tymų. Kartais paskiepytas vaikas trupuį pakarščiuoja, pakosti, bet šis trumpas negalavimas sveikatai nepavojingas. Nuo tymų, kaip ir nuo visų kitų ligų, skiepijami tik visiškai sveiki vaikai arba po bet kokios ligos praėjus 2 mėnesiams.

Persirgus tymais, lieka pastovus imunitetas.

Vėjaraupiai. Tai labai paplitusi užkrečiamoji liga, kuria dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Vėjaraupius sukelia tam tikras virusas, neatsparus aplinkos veiksniams. Šia liga suserga visi vaikai, bendravę su ligoniu. Per aplinkos daiktus neužsikrečiama.Inkubacinio periodo trukmė – 9-21 diena.

Liga prasideda staiga. Pakyla kūno temperatūra, maži vaikai gali vemti ir viduriuoti. Įvairiose odos vietose (ir galvoje), gleivinėje atsiranda apie 2 mm didumo rausvų dėmelių, kurios greitai iškyla ir prisipildo skaigraus sekreto. Taip atsiranda pūslytės, apjuostos rausvu žiedeliu. Jos dažnai susilieja. Pūslytės greitai sprogsta ir užsitraukia tamsiu šašeliu. Sprogus pūslytėms, gleivinėje atsiveria skausmingos opelės. Ligonį beria 2-4 dienas. Jis būna užkrečiamas 5 dienas dar po to, kai atsiranda paskutinis šviežias vėjaraupių išbėrimas.

Nesilaikant švaros, pūslytės suūliuoja, atsiranda pūlinės odos ligos – rožė, pūliniai. Vėjaraupiais sunkiau serga nusilpę vaikai. Jiems retkarčiais atsiranda komplikacija – smegenų uždegimas. Todėl nuo vėjaraupių reikia ypač saugoti dažnai sergančius kūdikius.

Ligonis nuo sveikų vaikų atskiriamas 10-12 dienų. Bendravusieji su ligoniu nuo kitų vaikų izoliuojami 3 savaitėms. Jeigu jūsų vaikas susirgo vėjaraupiais, įspėkite kaimynus, gimines, draugus, praneškite vaikų įstaigai, kurią jis lanko.

Persirgus vėjaraupiais, lieka pastovus imunitetas. Skiekų nėra.

Kiaulytė (epideminis parotitas). Tai taip pat viruso sukeliama užkrečiamoji liga. Jos metu dažniausiai patinsta paausinės seilių liaukos. Šia liga paprastai serga vaikai nuo 3 iki 15 metų. Užsikrečiama nuo ligonio artimai su juo bendraujant, pavyzdžiui, bučiuojantis arba kartu valgant iš vieno indo, vartojant tuos pačius stalo įrankius. Užkratas plinta oro lašiniu būdu ligoniui kalbant, čiaudint. Inkubacinio piriodo trukmė – 10 – 23 dienos.

Liga prasideda staiga. Kūno temperatūra pakyla iki 38-39 C, skauda ausį, taip pat kaklą, gerklę kramtant ir ryjant. Dėl to vaikai atsisako valgyti. Patinsta vienas arba iš karto abu paausiai. Oda išsitempia, blizga, bet neparausta. Vaiko veidas įgauna įvaizdą,primenančią nupenėtą kiaulytę. Kartais ligonis gali pradėti vemti, jam skauda pilvą.

Kiaulytė pavojinga liga, nes galimos komplikacijos – kasos, smegenų dangalų ir sėklidžių uždegimas.

Vaikui susirgus, stubiai iškvieskite gydytoją ir tiksliai vygdykite jo nurodymus. Kad neatsirastų komplikacijų, sergantis vaikas tegul guli lovoje, neleiskite jam pavargti, maitinkite skystu maistu. Burnai skalauti duokite ramunėlių arbatos, o kaklą šiltai apriškite. Jeigu ligonis pradeda stipriai vemtis, jam ima skaudėti galvą ir pilvą, pakartotinai iškvieskite gydytoją ir, jam nurodžius, vaiką paguldykite į ligoninę.

Sergatį vaiką nuo sveikų atskirkite 9 –11 dienų, nesvarbu, kad jo savijauta gera. Bendravusieji su ligoniu į vaikų įstaigas nepriimami 3 savaites. Kaip kiekvienos vaikų užkrečiamosios ligos atveju, visus, su kuo bendraujate, informuokite apie vaiko ligą.

Persigus kiaulyte, lieka pastovus imunitetas.

Uminės kvėpavimo takų ligos

Gripas – tai viena labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų. Jį sukelia kelių virusų biotipai. Gripu dažniausiai sergama žiemą. Jis plinta labai greitai. Užsikrečiama nuo ligonio oro lašiniu būdu. Jeigu kalbėdamas, čiaudėdamas, kosėdamas ligonis neužsidengia burnos ir nosies nosine, tai su oru ir mažyčiais skreplių lašeliais išsiskiria labai daug gripo virusų. Sveikas žmogus, Įkvėpęs tokio oro, t.y. pabuvęs su ligoniu viename kambaryje, ir užsikrečia gripu. Dėl to ši liga labai greitai plinta vaikų kolektyvuose, suaugusių žmonių susibūrimo vietose.Dažniausiai vaikai užsikrečia nuo suaugusiųjų.Gali būti ir atvirkščiai.

Inkubacinio periodo trukmė – nuo kelių valandų iki dviejų parų. Liga prasideda staiga. Vaiką pradeda krėsti šaltis, kūno temperatūra pakyla iki 40 C. Labai skauda galvą, gerklę, visą kūną, gelia sąnarius. Sloga atsiranda antrą trečią ligos dieną. Iš pradžių kosulys būna sausas, draskantis, skausmingas, dažnai – lojantis. Prikimsta balsas, parausta akių gleivinė. Vaikas pasidaro irzlus arba, priešingai, mieguistas, nevalgo, tik giria. Kartais jį pykina. Vaikas guli paliegęs, nenoriai juda, žaislai jo nedonina. Vyresni vaikai negali skaityti, - dar labiau skauda galvą. Kai gripas ypač paliečia balso stygas, ligonis sunkiai kvėpuoja, dūsta, mėlynuoja. Kartais labai skauda galvą, ligonis vemia, netenka sąmonės, gali būti traukuliai.

Gripas- sunki ir klastinga liga.Dažnai atsiranda komplikacijų: gerklų, trahėjos, plaučių, ausų, širdies ir raumens ar smegenų uždegimas, pažeidžiami kai kurie nervai. Pasitaiko labai sunkių gripo formų. Tuomet ligonis gali mirti. Kūdikiams ir mažiems vaikams gripas yra ypač sunki liga. Sunkiai sergantieji gripu gydomi ligoninėje, lengviau – namie.

Jeigu kas nors iš namiškių pradėjo čiaudėti, kosėti, pasijuto blogiau, - neleiskite jo prie kūdikio. Ir prie kūdikio eikite tik užsirišę 4 sluoksnių marlinę kaukę (marlę). Nebūkite su kūdikiu žmonių subūrimo vietose. Gripo epidemijų metu su mažyliu nevaikščiokite į svečius ir jų nesikvieskite.

Jeigu iškviestas gydytojas ligonį paliko namie, paguldykite jį atskirame kambaryje. Jį dažnai vėdinkite, stebėkite, kad šaltas oras nepūstų tiesiai į ligonį. Šeimos nariams, ypač vaikams, neleiskite bindrauti si ligoniu iki jam sunormalės temperatūra.

Jeigu temperatūra aukšta, kol ateis gydytojas, duokite vaikui pusę tabletės amidopirino ir temperatūrą mažinančios (liepžiedžių su avietėmis) arbatos. Jokių kitų vaistų neduokite be gydytojo paskyrimo. Gripas paprastai praeina per savaitę. Jeigu vaikas karščiuoja ilgiau kaip savaitę, pakartotinai kreipkitės į gydytoją.

Persirgus gripu, imunititas įgyjamas trumpam. Jeigu vaikas grietai suserga gripu kakartotinai,vadinasi, jis užsikrėtė kitu viruso biotipu. Gripo epidemijos kyla kas keleri metai.

Dažnai gripas painiojamas su ūmine virusine infikcija, kuria vaikai gali sirgti kelis kartus per metus. Jeigu vaikas per metus dažnai serga ūmine sloga, pakosti, jam pakyla temperatūra, parausta gerklė,skauda galvą, vadinasi, jis yra neužgrūdintas, per daug rengiamas arba nusilpęs dėl kitų ligų, arba jo nosiaryklė yra nesveika ir ją pirmiausia reikia gydyti. Konkrečią priežastį dažnų sirgimų, kurie neretai painiojami su gripu, gali nustatyti tik vienas gydantis gydytojas.

Nuolat grūdinami ir ilgai gryname ore būnantys vaikai gripu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis serga daug rečiau ir lengviau.

Gerklų uždegimas. Tai sunkiausia virusinė kvėpavimo takų liga, dažniausiai prasidedanti sloga. Paprastai gerklų uždegimą sukelia gripo virusas. Vaikui tiesiog valandomis pradeda vis labiau ir labiau kimti balsas. Ligonis stipriai kosti ( kosulys lojantis). Pasunkėja kvėpavimas (iš tolo girdėti, kaip sunkiai šnopuodamas vaikas įtraukia oro). Ligonis dūsta, pablykšta ir pradeda mėlynuoti. Nepasimestite, nesiblaškykite, nes jūsų nervinė įtampa dar pablogins vaiko būklę. Dusulys paprastai sustiprėja naktį. Nelaukite, kol atsiras visi aukščiau minėti ligos požymiai. Vaikui pradėjus lojančiai kosėti, pakitus jo balsui, iškvieskite greitąją pagalbą. Laiku nesuteikus paalbos, vaikas gali uždusti. Kol atvyks greitoji medicinos pagalba, vaikui duokite kvėpuoti karšto vandens ir sodos garais, ant kaklo uždėkite šiltą kompresą.

Angina. Šia liga užsikrečiama, kai bakterijos su seilių lašeliais (kalbant, čiaudint, kosint) patenka į sveiko žmogaus organizmą. Taip pat galima užsikrėsti, kai bakterijos pakliūva iš sugedusių dantų ir pačių migdolų kamščių. Kol vaikas stiprus, bakterijos, esančios sugedusiuose dantyse ir migdoluose, nekenkia, bet jam peršalus ar pervargus, organizmo atsparumas sumažėja ir prasideda uždegimas. Ypač taip būna lepiems, neužgrūdintiems vaikams ir suaugusiems žmonėms. Liga pavojinga galimomis komplikacijomis, kenkia inkstams, širdžiai, sąnaiams ir kt.

Angina – ūminis gomurio migdolų (tonzilių) uždegimas. Jis būna sergant virusinėmis ligomis, tymais, skarlatina. Angina taip pat susergama peršalus, sušlapus ir sušalus kojas, sušalus ir stsigėrus šalto vandens. Tuomet tonzilės paburksta, patinsta ir į jas lengviau patenka bakterijos. Pastaraisiais metais angina “pajaunėjo”, nes ja gali susirgti pirmų gyvenimo metų kūdikiai. Šia liga dažniau sergama pavasarį, vėlyvą rudenį, kai svyruoja oro temperatūra.

Liga prasideda staiga. Kūno temperatūra pakyla iki 38 – 40 C.Ligonis nevalgo, nes sunku ryti, jam skauda gerklę ir galvą. Mažyliai parodo, kad skauga pilvą, kartais jie vemia. Temperatūra laikosi 3 – 7 dienas.

Dažnai sergant angina, nualinamas organizmas. Liga pažeidžia širdies raunenį, gali būti reumato ir inkstų uždegmo priežastis. Anginą gydykite tir gydytojui nurodžius. Jeigu persirgęs angina ligonis dar karščiuoja 10 ir daugiau dienų, pakartotinai kreipkitės į gydytoją.

Bronchitas. Kai,sergant sloga, uždegiminis procesas plinta ir leidžiasi žemyn, formuojasi gerklų, trachėjos ar brnchų uždegimas. Trachėjos ir bronchų uždegimas dūna kartu ir ne visuomet juos galima atskirti. Liga prasideda ūmai. Sloguojantis vaikas pradeda sausai kosėti (skreplių nebūna), pakyla kūno temperatūra. Pablogėja savijauta, jis mažai valgo.Didesnis vaikas parodo, kad skauda krūtinę. Uždėjus ranką ant krūtinės, jaučiamas plakimas. Trečią ketvirtą ligos dieną kosulys pasidaro drėgnas (atsiranda skreplių). Mažesni vaikai dažnai skreplius nuryja, nes nemoka išspiauti,del to gali vemti. Be to, stipriai kosint, diafragma nusileidžia žemyn, paspaudžia skrandį, ir gali prasidėti vėmimas.Paprastai liga trunka 7 – 12 dienų. Kad kosolys ilgiau neužtruktų ir vaikas greičiau pasveiktų, nuolat vėdinkite kambarį, o kūno temperatūrai kritus, būkite su vaiku gryname ore. Tik žiūrėkite, kad jis neperšaltų, neperkaistų, nesušlaptų kojų ir nepervagtų.

Vaikui susirgus, iškvieskite gydytoją. Tiksliai vygdykite jo paskyrimus. Nevisai intensyviai ir gerai gydomas bronchitas užtrunka ilgiau arba vaikas gali susirgti plaučių uždegimu.

Plaučių uždegimas. Ligos sukėlėjai – įvairūs virusai ir bakterijos, dažniausiai tie patys, kurie sukelia slogą ir kitas viršutinių kvėpavimo takų ligas. Plaučių uždegimu dažniau ir sunkiau serga kūdikiai bei maži vaikai, vyresni – rečiau ir neretai lengviau. Ligą platina ligonis, kuris, čiaudėdamas ir kosėdamas, į aplinką išskiria daug ligos sukėlėjų. Sveikas vaikas, pabuvęs vienoje patalpoje su ligoniu, užsikrečia tik tada, kai yra neatsparus tam ligos sukėlėjui.Todėl liga gali lengvai plisti mažų vaikų kolektyvuose.

Plaučių uždegimas paprastai prasideda sloga, kosuliu, pakyla kūno temperatūra, padažnėja ir pasunkėja kvėpavimas.

Kartais plaučių uždegimu sergama labai sunkiai. Tada vaikas atsisako valgyti, vemia, dūsta ir mėlynuoja, sutrinka įvairių organų veikla,gali atsirasti traukuliai. Ypač greitai plaučių uždegimu suserga kūdikiai, nes jų kvėpavimo takų gleivinė labai puri, drėgna, kvėpavimo takai siauri. Tokiomis sąlygomis ligos sukėlėjas greitai dauginasi, ir uždegimas bematant iš viršutinių kvėpavimo takų išplinta į abu plaučius. Liga greitai progresuoja.Todėl, įtarę plaučių uždegimą, skubiai, bet kuriuo paros metu iškvieskite gydytoją.

Kaip apsaugoti vaikus nuo užkrečiamųjų ligų

Skiepijimai – efektyviausias spsaugos būdas nuo tokių užkrečiamųjų ligų kaip tuberkuliozė, difterija, kokliušas, tymai, stabligė, polimielitas (vaikų paralyžius), kiaulytė. Dar skiepjama nuo vidurių šiltinės, tuliaremijos, bruceliozės, erkinio encefalito.Šios ligos mūsų respublikoje pasitaiko retai, todėl skiepijama tik ypatingais atvejais. Iki 1980 m. vaikai buvo skiepijami nuo raupų. Kadangi skiepų dėka ši baisi liga visame pasaulyje likviduota, tai dabar nuo jos jau nebeskiepijama.

Skiepijama pagal planą – skiepų kalendorų, t. y. Pagal laiką, kada paskiepytasis įgyja geriausią atsparumą vienai ar kelioms ligomis iš karto. Gimdymo skyriuje naujagimis paskiepyjamas nuo tuberkuliozės pirmą kartą, o paskui – 7, 12 ir 17 metų. 3 mėnesių kūdikiai pradedami skiepyti absoruota kokliušo-difterijos-stabligės vakcina. Skiepyjama iš eilės tris kartus kas 45 dienos. Po paskutinių skiepų praėjus 1,5 metų, dar kartą skirpijama. 6 ir 11 metų vaikai skiepijami kartu nuo difterijos ir stabligės. 16 metų mergaitės dar kartą skirpijamos nuo stabligės. Taip skiepijant įgyjamas atsparumas trims pavojingoms vaikų užkrečiamosioms ligoms.

Pirmais gyvenimo metais vaikai skiepijami ne tik nuo kokliušo-difterijos-stabligės, bet ir nuo poliomielito (duodamas žirnelis, kuris ištirpinamas ir sugirdomas vaikuo). Antrais ir trečiais gyvenimo metais nuo poliomielito skirpijama du kartus kas 1,5 mėn.,o paskui – pirmoje ir aštuntoje klasėse. 15 18 mėnesių vaikai skiepijami kartu nuo tymų ir kiaulytės. Sirgę tymais nuo jų neskiepyjami. Vienų metų vaikai skiepijami nuo gripo.

Visi skiekai vaikų sveikatai nepavojingi. Kartais, paskiepijus nuo tymų, kai kuriems vaikams išryškėka lengva reakcija: pakyla neaukšta temperatūra, vaikas pakosti, pačiaudi, gali atsirasti nedideli išbėrimai. Visi šie reiškiniai praeina per kelias dienas. Jeigu vaikui buvo leista gamaglobinas, tai, ruošdamiesi vaiką gamaglobulino nepasitarę su gydytoju. Dar nėra skiepų nuo skarlatinos ir geltligės. Gamaglobulinas leidžiamas vaikamas, kurie bendravo su sergančiuoju geltlige. Šios ligos profilaktikai gamaglobuliną galima masiškai leisti lopšeliuose-darželiuose, mokyklose.

Skiepijimas ladai rimtas darbas. Kaskart prieš skiepijimą vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Nors skiepų negalima atidėlioti, bet skiepyjami tik visai sveiki vaikai.